Du jaunuoliai susipažįsta Vajomingo rančoje 1963-aisiais. Vienas – rančos darbininkas, kitas – kaubojus. 19-metis Enis Del Maras ketina rudenį vesti ir svajoja kada nors turėti nuosavą rančą. Panašaus amžiaus Džekas Tvistas turi vienintelę svajonę – tapti geriausiu rodeo kaubojumi istorijoje. Nors ir kupini troškimų, abu vaikinai jaučiasi labai vieniši. Abiem jiems tenka kartu praleisti vasarą ganant avis. Šaltos naktys, kiek akis užmato plytintis toliai ir tik dviejų buvimas paskatina Enį ir Džeką taip suartėti, kaip jie net patys netikėjo. Baikštūs ir aistringi jausmai pasibaigia kartu su vasara. Enis ir Džekas išsiskiria, tačiau jų jausmų liepsna nepaliauja rusenti.
Penkiems „Oskarams" nominuota „Filadelfija" gali pasirodyti negirdėta. Gana prieštaringai vertinamas filmas pasakoja apie ŽIV užsikrėtusį ir dėl to darbą praradusį vyriškį.Filmo titulinę dainą, apdovanotą „Oskaru", tikrai girdėjo visi – tai Bruce‘o Springsteen`o „Streets of Philadelphia". Antrąjį "Oskarą" filmui "uždirbo" pagrindinio vaidmens atlikėjas Tomas Hanksas.
Vienuolikmečio Bilio Elioto tėvas ir brolis – kalnakasiai, o mama senokai mirusi. Atsitiktinai berniukas užklysta į baleto klasę, kurią ką tik atidarė toje pačioje miestelio salėje, kur jis lanko taip nekenčiamą boksą. Magiškas šokio judesio grožis pakeri vaiko vaizduotę. Tuo metu jo tėvas ir vyresnysis brolis dalyvauja streike ir vos pajėgia išmaitinti šeimą. Tad labai įsiunta paaiškėjus, kad Bilis bokso treniruotėms skirtus pinigus išleidžia tokiam nevyriškam užsiėmimui. Baleto mokytoja ponia Vilkinson, norėdama Bilį paruošti stojamiesiems į Londono karališkąją baleto mokyklą, įkalba jį lankyti individualias nemokamas pamokas. Tačiau konkurso dieną Bilis negali išvažiuoti, mat jo brolis susimuša su policininkais. Savo sielvartą Bilis išreiškia šokiu, kurį turėjo matyti tik jo bičiulis Maiklas. Netikėtai šokantį sūnų užklumpa tėvas. Sūnaus talentas taip sujaudina tėvą, kad šis pažada, jog Bilis važiuos į Londoną laikyti stojamojo egzamino.
Veiksmas vyksta 1950-aisiai. Manheteno prausyklos patarnautojas Tomas Ripley pasiskolina Princetono mokyklos striukę, kad galėtų groti pianinu sodo vakarėlyje. Jį pamato turtingas vieno tos mokyklos auklėtinio tėvas. Tomas apsimeta, kad sūnų pažįsta, tad greitai gauna 1000 dolerių kelionei į Italiją, kur turės įtikinti Dickie Greenlaf'ą grįžti namo.
Pagrindinis juostos herojus - literatūros profesorius Humbertas Humbertas. Jis - elegantiškas, mandagus, išsilavinęs ir patrauklus. Moterys negali atsispirti jo žavesiui. Tačiau viduje jis vis dar nešioja skausmingą vaikystės išgyvenimą, pakeitusį šį žmogų visiems laikams. Būdamas trylikos, jis karštai pamilo savo bendraamžę. Vaikiškas romanas buvo žiauriai nutrauktas - mergaitė mirė. Praėjo daug metų. Berniukas tapo vyru. Vyru, kuris giliai širdyje vis dar gedi ir trokšta savo vaikystės meilės, tarsi simbolizuojančios seniai prarastą rojų… Prarastasis vaikystės rojus staiga vėl sušvinta prieš akis mažame Naujosios Anglijos miestelyje, kuriame Humbertas Humbertas pradeda dirbti mokytoju. Aplinkybės suveda jį su našle Šarlota, kuriai europietis literatūros profesorius - visų jos svajonių išsipildymas. Profesorius mielai bendrauja su ja, tačiau tikruoju Humberto susižavėjimo ir aistros objektu tampa Šarlotos dvylikametė dukra Lolita…
Seksopatologė, kuri niekada nėra patyrusi orgazmo, į sadomazochizmą linkusi ponia, turinti bendravimo sunkumų, homoseksuali porelė, ketinanti tuoktis viešai, ir daugybė daugybė kitų. Visus juos sieja pusiau pogrindinis klubas „Shortbus“ (Mikroautobusas), kuriame glaudžiai susipina menas, muzika, politika ir, savaime suprantama, netramdomas seksas...