Būdamas geru, atlapaširdžiu, kiek išsiblaškiusiu vaikinu, gyvenančiu su griežtais ir viską žinančiais tėvais, Kyun-woo dažnai įsivelia į keistas istorijas. Kartą važiuodamas namo traukinio perone jis pamato be galo girtą merginą, balansuojančią ant perono krašto. Ne todėl, kad jai nusibodo gyventi, o todėl, kad ji beprotiškai girta. Bandydamas apsaugoti gražuolę nuo mirties vaikinas nustumia ją nuo perono krašto ir štai taip Ji-hyun Jun įsiveržia į jo gyvenimą, kuriame įveda savo tvarką. Mergina yra viena tų, kurias vadina velnio neštomis ir pamestomis. Ji – tikras viesulas ir, iš pirmo žvilgsnio, visiška Kyun-woo priešingybė. Ji-hyun nevengia muštynių ir nuolat verčia Kyun-woo daryti jam nepriimtinus dalykus. Jos mėgstamiausia frazė „tau negyventi!“, po kurios dažniausiai seka smūgis per veidą.
Gaisrininkų viršininkas Beilsas mėgaujasi ramiu gyvenimu. Vienintelis dalykas, neduodantis ramybės, – gražuolė astronomė Roksana, kuri neseniai atsikraustė į miestelį. Dėl tos merginos galvą pameta ir naujasis gaisrininkas gražuolis Krisas. Deja, vaikinas nepasitiki savo jėgomis ir paprašo Beilso pagalbos. Vargšelis Krisas visai nežino, kad Beilsas ir pats kraustosi iš proto dėl žaviosios astronomės ir kad pasistengs Krisui žūtbūt sutrukdyti.
Artėjant 1955 m. Andžel Bičo aukštosios mokyklos klasės baigimui, gauja vėl susiduria su savo senu priešu Porky, kuris nori, kad jie surengtų mokyklos krepšinio čempionatą, nes lažinasi už priešininkų komandą.