Meilės mieste Paryžiuje gyvena jauna, žavi ir naivi mergina vardu Amelija. Nuo pat vaikystės į pasaulį ji žiūrėjo visai kitokiomis akimis. Sukrėsta netikėtos mamos mirties (tiesiai ant jos užkrito nuo Noterdamo katedros nušokusi savižudė turistė iš Kanados) ir visiškai nekreipiančio į ją dėmesio gydytojo tėčio, kuris buvo prilietęs dukrelę tik vieną kartą ir tai per medicininį patikrinimą, ji pradėjo domėtis labai keistais dalykais - pastebėti pačius nereikšmingiausius dalykus. Užaugusi Amelija dirba kavinėje ir gyvena išnuomotame bute Monmartro rajone, bet jaučiasi labai vieniša. Tačiau ateina diena, po kurios viskas apsiverčia aukštyn kojom. Per televizorių pamačiusi reportažą apie tragišką princesės Dianos mirtį, Amelija paleidžia iš rankų buteliuko kamštelį, kuris nurieda iki kambario sienos ir išjudina iš vietos vieną plytą. Už jos mergina suranda senovišką dėžutę su nepažįstamo žmogaus nuotrauka, plastmasiniais kareivėliais ir kitokiomis smulkmenomis.

Per Nacių okupaciją Lenkijoje, aktorių trupė įpainiojama į kariškių lenkų misiją susekti vieną vokiečių šnipą.

Vienuolikmečio Bilio Elioto tėvas ir brolis – kalnakasiai, o mama senokai mirusi. Atsitiktinai berniukas užklysta į baleto klasę, kurią ką tik atidarė toje pačioje miestelio salėje, kur jis lanko taip nekenčiamą boksą. Magiškas šokio judesio grožis pakeri vaiko vaizduotę. Tuo metu jo tėvas ir vyresnysis brolis dalyvauja streike ir vos pajėgia išmaitinti šeimą. Tad labai įsiunta paaiškėjus, kad Bilis bokso treniruotėms skirtus pinigus išleidžia tokiam nevyriškam užsiėmimui. Baleto mokytoja ponia Vilkinson, norėdama Bilį paruošti stojamiesiems į Londono karališkąją baleto mokyklą, įkalba jį lankyti individualias nemokamas pamokas. Tačiau konkurso dieną Bilis negali išvažiuoti, mat jo brolis susimuša su policininkais. Savo sielvartą Bilis išreiškia šokiu, kurį turėjo matyti tik jo bičiulis Maiklas. Netikėtai šokantį sūnų užklumpa tėvas. Sūnaus talentas taip sujaudina tėvą, kad šis pažada, jog Bilis važiuos į Londoną laikyti stojamojo egzamino.

Andrėja, jauna mergina iš mažo miestelio, vos tik baigusi koledžą gauna darbą. Ji pradeda dirbti garsaus ir įtakingo madų žurnalo leidėjos ir vyriausiosios redaktorės Mirandos Pristli asistente. Andrėja atsiduria įstaigoje, kur už kiekvieno kampo tik ir girdisi „Prada!“, „Armani!“, „Versace!“. Kiekvieną mielą dieną Andrėjos ištvermė bandoma trumpais griežtais nurodymais telefonu: nupirkti specialiai redaktorei pasiūtus „Chanel“ teniso šortukus, Mirandos padūkėlėms dukroms asmeniniu lėktuvu į Paryžių nuskraidinti naujausią, dar knygynų lentynose nepasirodžiusią knygą apie Harį Poterį, patiekti Mirandai latte kavą tokio tirštumo, kokio ji labiausiai mėgsta ir t.t. Užduotys sunkėja nuo paprasčiausiai nemalonių iki tiesiog nežmoniškų, ir Andrėja pamažu pradeda suvokti, kad tas darbas, dėl kurio jos bendraamžės kristų negyvos, ją gali nuvaryti į kapus.

Kai kas renka pašto ženklus, cigarų juosteles ar arbatos puodelius. Džonatanas išsaugo šeimos atmintį: nuotraukas, atvirukus, dirbtinius dantis, saujas žemių – visa tai sudėta į atskirus maišelius ir pakabinta ant sienos. Dabar Džonatanas siekia dar tolimesnių atsiminimų. Jis keliaus į Ukrainą ir ieškos moters, kuri 1942 m. išgelbėjo nuo nacių jo senelį.

Filme pasakojama apie paauglę Viką, jos šeimą ir pirmąją meilę. Prasidėjus mokslo metams, Vika pradeda eiti į naują mokyklą, kur greitai susidraugauja su klasės drauge Penelope. Merginoms norisi linksmintis, megzti pažintis su vaikinais, tačiau tėvai į tokius šėliojimus žiūri nepalankiai. Vikai atrodo, kad jos niekas nesupranta, nes palaikymo sulaukia tik iš savo senelės Popetės, kuri padeda jai vakare išsprukti iš namų, kad galėtų dalyvauti rengiamame vakarėlyje. Čia ji susipažįsta su Etjenu, kurį įsimyli.