Už baro savininko nužudymą suimamas armijos leitenantas Frederikas Menjonas. Jis tvirtina, kad barmenas sumušė ir išprievartavo jo žmoną Laurą. Nukentėjusioji taip pat palaiko šią įvykio versiją, tačiau teismo medicinos ekspertas neranda jos išprievartavimo įrodymų. Ginti Menjoną pavedama kukliam provincijos advokatui Polui Bigleriui. Kaltinamasis nelinkęs bendradarbiauti, o teismui pirmininkauja teisėjas iš kito miesto. Bigleris puikiai supranta, kad jo laukia labai sunkus procesas, o laimėti bylą galimybių ne taip jau ir daug...
Kalbėdami apie karo filmus, kritikai visuomet pamini Lewiso Milestono šedevrą sukurtą dar 1930-aisiais metais. Tuomet gimė geriausia Eriko Marijos Remarko romano „Vakarų fronte nieko naujo“ ekranizacija, iki šiol laikoma viena geriausių karo dramų. Jauno idealisto Polio Boimerio trumpo gyvenimo istorija tapo aistringu kaltinimu militaristinei politikai ir tobulai įkūnijo Pirmojo pasaulinio karo apkasuose pražudytos „prarastosios kartos“ atminimą. Organizuodami filmavimus kino studijos „Universal“ vadovai negailėjo lėšų nei karo scenoms, nei moderniausioms tų laikų technologijoms. Šiais laikais šis senas, bet nepasenęs Lewiso Milestono filmas laikomas karinės dramos etalonu. Filmas apdovanotas dviem pagrindiniais tų metų Oskarais: už geriausią metų filmą ir režisūrą.
1944 metų vasara, Europoje dar siaučia Antrasis pasaulinis karas. Žydaitė dainininkė Reičel slapstosi Olandijos kaime. Kai subombarduoja jos slėptuvę, ji su grupele žydų bando barža pabėgti iš okupuotos teritorijos, tačiau jų laivas kaktomuša susiduria su nacių patruliu ir visi keleiviai žiauriai išžudomi. Gyva lieka tik Reičel. Po šio įvykio ji prisijungia prie olandų pasipriešinimo grupelės. Kad išgelbėtų kelis pasipriešinimo narius iš kalėjimo, ji užmezga romaną su aukšto rango vokiečių karininku Miunce. Tačiau operacija žlunga. Dabar moters gyvybei gresia dvigubas pavojus, nes pasipriešinimo bendražygiai kaltina ją išdavyste.
1946 metai. Henris MakAlanas perveža savo šeimą iš Memfio į tolimą medvilnės fermą Misisipės deltoje. Kol Henris dirba fizinį darbą fermoje, jo žmona Lora, pripratusi prie miesto gyvenimo, sunkiai pritampa naujoje vietoje, nuolat stebima rūstaus šešuro žvilgsnio. Netrukus iš karo grįžta dar du vyrai: vyro brolis Džeimis ir Ronzelis Džeksonas, vyriausias sūnus juodaodžių nuomininkų šeimoje, gyvenančioje fermos teritorijoje. Vaikinai greitai įsisuka į kasdienius fermos ir šeimos reikalus. Filmas pastatytas remiantis Hillary Jordan to paties pavadinimo knyga.
Britų verslininkas Donaldas Krouhurstas patiria verslo krizę. Tačiau laikraštyje „The Sunday Times“ perskaitęs apie organizuojamas pirmąsias pasaulyje vienviečių jachtų lenktynes, susidomi. Lenktynių dalyviai turi apiplaukti pasaulį nesustodami, be komandos ir jokios pagalbos. „Auksinio Gaublio regatos“ nugalėtojo laukia penkių tūkstančių svarų prizas. Per vasarą Donaldas pasistato 12 metrų ilgio jachtą, atsisveikina su žmona Klere, keturiais vaikais ir 1968 m. spalio 31 d. išplaukia. Jau pirmosiomis savaitėmis jūreiviškos patirties neturintis vyras susiduria su jachtos valdymo, orientavimosi ir greičio efektyvumo problemomis. Tačiau grįžti Donaldas negali. Suprasdamas, kad priekyje laukia beveik neišvengiama pražūtis, vyras nusprendžia kiek kitaip pasiekti finišą.