Rusų komedijos klasiko Leonido Gaidajaus filmas apie paprastą, dorą tarybinį pilietį, kurį vaidina Jurijus Nikulinas, įsivėlusį į neįtikėtiną kontrabandos istoriją. Gorbunkovas atsitiktinai tampa dviejų žavingų piktadarių. Persekiotojai įsitikinę, kad sugipsuotoje Gorbunkovo rankoje paslėptas lobis. Deimantų ir aukso medžiotojai mėgina įvilioti naivų ir išsiblaškiusį šeimos tėvą į spąstus, norėdami nuimti nelemtąjį gipsą nuo jo rankos. O Gorbunkovas sutinka padėti milicijos pareigūnams sugauti visą kontrabandininkų gaują.

Skandalingiausia visų laikų asmenybė, rašytojas ir pasileidėlis Markizas de Sadas jau senas ir gyvena beprotnamyje Šarantone, bet dar nepraradęs žavesio. Jį akylai saugo, tačiau de Sadas įsigudrina savo nepadorius, XVIII a. Prancūziją šokiruosiančius literatūros kūrinius išsiųsti į laisvę. Jam padeda žavi skalbėja Madelina. Ją įsimyli jaunas abatas, Šarantono pamišėlių globėjas. Jis nebegali suvaldyti savo aistros merginai, juolab, kad nepaprastasis kalinys – markizas de Sadas – ją dar labiau kursto. Tačiau palaimingos pasileidėlio dienos gali greitai baigtis. Markizo de Sado romanus skaito visas Paryžius, tad nenuostabu, kad apie juos sužino net ir Napoleonas. Imperatorius neketina taikstytis su blevyzgojančiu maištininku ir į Šarantoną siunčia grėsmingąjį daktarą Rojė-Kolarą. Šis garsėja žiauriu bepročių gydymu ir tramdymu.

Romantiškų komedijų meistras Peteris Segalas šį kartą atkreipė dėmesį į puikų „Oskaro“ laimėtojo Alberto S. Ruddy scenarijų. Iš šio bendradarbiavimo gimė daugiau nei 158 milijonus dolerių uždirbusi juosta. Pagrindinius vaidmenis kino kūrėjai patikėjo komikams Adamui Sandleriui ir Chrisui Rockui. A. Sandleris vėl vaidina nerūpestingą vyruką Polą, amžinai patenkantį į bėdą. Po kaltinimo automobilio vagyste ir milžiniškos avarijos sukėlimu, Polas atsiduria už grotų. Visi kalėjime žino, kad Polas - buvusi amerikietiško futbolo žvaigždė. Bet vyrukas nelabai mėgstamas, nes kadaise pardavė savo komandos varžybas. Nepaisant to, kalėjimo viršininkas paprašo suburti „vietinę“ komandą, kuri galėtų sužaisti draugiškas varžybas prieš prižiūrėtojus. Ar blogu elgesiu pagarsėję kaliniai tikrai pasirengę tokiam iššūkiui?

Įvykiai klostosi 1915 metais. Du armėnų broliai Aramas ir Asaturas, kurie nematė vienas kito 20 metų, trokšta susitikti. Vienas iš jų, klestintis gydytojas, emigravo į Veneciją ir vedė italų grafienę, kitas - žemvaldys mažame Anatolijos miestelyje, kur jį gerbia ir myli ne tik įtakinga armėnų bendruomenė, bet ir vietinė turkų valdžia. Asaturas su šeima ketina persikelti iš Venecijos į Anatoliją. Aramas ruošiasi brolio atvykimui. Jis atstato senovinį namą, vadinamą „Vyturio lizdu“. Šiame name prabėgo jų vaikystė ir jaunystė, ten jie užaugo ir mokėsi kovoti su gyvenimo sunkumais. Bet šiam susitikimui nelemta išsipildyti. Prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Italija uždarė visas sienas, o turkų armija gauna įsakymą sunaikinti armėnų šeimas.