„Šindlerio sąrašas“ – tai tikrais faktais paremta Steveno Spielbergo epinė drama apie holokaustą Antrojo pasaulinio karo metais ir žmogų, kuris netikėtai tapo žydų gelbėtoju. Neatgailaujančiam mergišiui, sugebančiam pelnytis iš karo, Oskarui Šindleriui dirbo tik Lenkijos žydai, ši pigi darbo jėga gamino virtuvinius įrankius Trečiajam reichui. Tačiau, tapęs uždaro geto, kuriame buvo priversti gyventi Krokuvos žydai, žiaurios likvidacijos liudininku, Šindleris suprato, kad nacizmas yra tikrasis blogis. Jo darbuotojai išsiunčiami į darbo stovyklas, čia jiems vadovauja sadistiškas nacistas Amonas Giotė. Padedamas savo buhalterio Icchako Šterno, Šindleris ėmė sudarinėti sąrašą „svarbiausių“ žydų. Papirkęs Giotę, Šindleris sugebėjo iš stovyklos išlaisvinti 1100 žmonių ir užtikrinti jų saugumą įdarbinęs savo amunicijos gamykloje Čekoslovakijoje. Nuostabus Spielbergo filmas yra itin jaudinantis, stebina savo vaizdingumu ir nepalieka abejingų.
Vienos geriausių visų laikų kino komedijos veiksmas nukelia į 1929m. Šv. Valentino dieną, kai Čikagoje įvyko gangsterių žudynės, jų liudininkais tapo du muzikantai. Kad pasislėptų nuo liudininkus persekiojančios mafijos, muzikantai apsimeta moterimis ir pradeda dirbti moterų džiazo orkestre. Čia jie sutinką žavingą dainininkę, kuri svajoja ištekėti už milijonieriaus...
Už lango 1984-ieji. Iki Berlyno sienos griūties liko penkeri pavojingo ir baisaus gyvenimo metai. Vos ne kiekvieną Rytų Vokietijos piliečių žingsnį kontroliuoja 100 tūkst. negailestingų slaptosios policijos Stasi agentų ir dar 200 tūkst. savanorių skundikų, kurie siekia žinoti absoliučiai viską apie kitų žmonių gyvenimus. Saugumui ištikimai tarnaujantis kapitonas Gerdas Viesleris dėl darbo aukoja asmeninį gyvenimą. Jis šventai tiki socialistiniais idealais, sugeba užuosti disidentus per tūkstantį žingsnių ir žino geriausius būdus išgauti informaciją. Kai ministro kėdėje įsitaisęs buvęs kolega Hempfas paprašo atidžiau stebėti neva įtartiną populiaraus rašytojo Georgo Dreimano elgesį, Gerdas Viesleris jo bute įtaiso daugybę "blakių" ir pradeda klausytis vyriškio pokalbių.
Rašytojas Tomas (Paul Bettany) pirmasis pasitinka Greisę ir ima įkalbinėti miestiečius paslėpti ją. Atsidėkodama moteris sudaro gan keistą sandėrį: dirbti kiekvienam miestelėnui. Ji privalo kasdien padaryti gerą darbą, bet kai už Greisės galvą pasiūloma didelė pinigų suma, žmonės nutaria dar kartą peržiūrėti sutartį. Dogviliečiai sutinka priglausti bėglę, bet dabar ji privalės atidirbti tą pinigų sumą, kurią miestelis prarado. Nuo šiol Greisė turi dirbti nuo ryto iki vakaro, kęsti pažeminimus, įžeidinėjimus, teikti miestelėnams lytines paslaugas. Palaipsniui ji tampa vergė ir kalinė. Viena, ko nežino miestelio gyventojai, yra tai, jog Greisė atlieka misiją ir visi jie žaidžia su ugnimi.
Kelionės laike tęsiasi. Martis sėkmingai grįžta į savo laiką, tačiau netikėtai gauna laišką nuo daktaro Brauno. Pasirodo, kad jis – įstrigęs 1885-uosiuose. Taigi Martis keliauja į Laukinius Vakarus ir turi išgelbėti daktarą Brauną nuo mirties…
Misisipės valstijoje, Kentono miestelyje gauja baltaodžių jaunuolių išprievartavo ir paliko merdėti dešimtmetę juodaodę mergaitę Tonę Heili. Teismas juos paleido į laisvę už užstatą. Nesitikėdamas teisingumo, krauju srūvančia širdimi, mergaitės tėvas Karlas Heilis teismo salėje pats įvykdo keršto aktą - iššaudo prievartautojus ir sunkiai sužeidžia policininką.. Už tai jam gresia mirties nuosprendis. Nepaisydamas visuomenės priešiškumo jaunas talentingas advokatas Džeimsas Brigansas imasi iš pirmo žvilgsnio beviltiškos bylos – jis ketina teisme ginti Heilį.
Japonija, XIX a. Zatoiči – aklas senukas, kuris pragyvenimui užsidirba žaidimu kauliukais ir darydamas masažą. Tačiau po šia kuklia išore slepiasi kovotojas, meistriškai valdantis kalaviją, turintis žaibišką reakciją ir smūgiuojantis neįtikėtinu tikslumu. Zatoiči atvyksta į nuošalų kalnų miestelį, kuris yra Gindzo gaujos valdžioje. Negailestingas Gindzo sunaikina visus, kurie atsiranda ant jo kelio, o nuo tada kai į jo gaują įstojo galingas samurajus Chatori – jo nieks nebegali sustabdyti. Žaidimų salone Zatoiči ir jo ištikimas jaunasis draugas Sinkiti susipažįsta su dviem geišom.
Marni Edgar, pasivadinusi netikru vardu, darbinasi į įvairias kompanijas ir trumpai padirbusi dingsta su įstaigos pinigais. Ilgą laiką merginai pavykdavo išsisukti, tačiau kartą, visai to nežinodama, ji įsidarbina pas Marką Ratlandą, kuris su žaviąja vagile jau buvo susidūręs. Jis neskuba įduoti jos policijai, o imasi ją šantažuoti versdamas už jo tekėti. Šitaip jis tikisi išsiaiškinti keistų Marni poelgių priežastis. Pamažu Markas supranta, kad ji ne tik kleptomanė, ji – psichopatė, kenčianti nuo daugybės kompleksų ir fobijų. Markas verčia Marni nepasiduoti savo baimėmis ir atsikratyti praeities fantomų.
Vienos pietų Floridos mokyklos vadovas kaltinamas moksleivės išprievartavimu. Iš pradžių dauguma mano, kad tai tėra prasimanymas, tačiau, kai policiją pasiekia dar vienos merginos pranešimas apie tokį nusikaltimą, vadovaujančias pareigas užimančio vyro padėtis tampa beviltiška. Kur tiesa? Policijos detektyvui tenka sunkus tyrimas, įtariamam mokyklos vadovui – sunkus laukimas.
„Žudikas turi būti tarp mūsų - traukinyje..." Iškart po vidurnakčio garsusis Rytų ekspresas priverstas sustoti kelyje dėl sniego pūgos. Ryte savo kupė, kurios durys buvo užrakintos iš vidaus, aptinkamas milijonieriaus Samuelio Edvardo Retčeto lavonas su daugybe durtinių žaizdų. Vienas iš jo bendrakeleivių yra žudikas. Izoliuotas nuo pasaulio dėl sniego pūgos, detektyvas Erkiulis Puaro turi išaiškinti žudiką tarp tuzino mirusiojo priešų, kol žudikas nenusprendė smogti vėl...