Vienas garsiausių kino istorijoje miuziklų, tobulai įkūnijęs dar vieną gražią Pelenės istoriją. Vienuolių auklėjama Marija (Julie Andrews) atvyksta į kapitono fon Trapo (Christopheris Plummeris) namus auklėti septynias šeimininko atžalas. Kadangi vaikų yra lygiai tiek, kiek gaidų, todėl būtent muzikos garsais naujoji auklė laimi išdykėlių simpatijas, o netrukus ir paties rūstaus jų tėtušio palankumą. Filmo pagrindą sudaro reali istorija, o tikroji Marija fon Trap 1958 m. buvo pripažinta "metų mama".

Džeimsas Makėjus, baigęs tarnybą kariniame jūrų laivyne, vyksta į Vakarus. Viename nedideliame miestelyje jis rengiasi vesti Patriciją, vietinio fermerio Henrio Terilo dukterį. Tačiau Patriciją įsimylėjęs ir fermos prižiūrėtojas Stivas Lyčas. Jis ima nekęsti Džeimso. Džeimsas įtraukiamas į Terilų ginčus su Henesiais dėl žemės šalia šaltinio, kuri priklauso Patricijos draugei Džiulei Maragon. Vyrukas neužsitarnauja didesnės pagarbos ir visi vaidina jį keistuoliu – juk jūrų vilkas net nemoka jodinėti, o ir čia įsigalėję papročiai jam svetimi. O labiausiai jį persekioja Stivas. Vieną dieną Bakas Henesis pagrobia Džiulę, ir Džeimsas, kuriam ji patinka, vyksta jos gelbėti.

Tai istorija apie didį Amerikos generolą Patoną, kuris dalyvavo tiek I, tiek II pasauliniame kare. Jis gimė 1885-11-11 San Gabriel (Kalifornijoje),1909 metais baigė Vest Point karo akademiją. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare (vadovavo ką tik suformuotam Jungtinių Amerikos Valstijų tankų korpusui, kuris kovėsi Prancūzijoje). Per Antrąjį pasaulinį karą kariavo Maroke (1942), Sicilijoje (1943), vėliau vadovavo 3‑ajai armijai, kuri dalyvavo Sąjungininkų puolime Šiaurės Prancūzijoje (1944) ir Vokietijoje (1945). Pagarsėjo žaibišku tankų junginių reidu į Vokietijos gilumą (1945-02-03). Jis laikomas vienu gabiausių, bet ir prieštaringiausių Jungtinių Amerikos Valstijų karo vadų per II pasaulinį karą (pasižymėjo itin griežtais vadovavimo metodais; plačiai pagarsėjo atvejis, kai ligoninėje sumušė kareivį, kurį įtarė simuliuojant).

Filme pasakojama apie talentingo choreografo ir režisieriaus Džo Gideono kūrybinę karjerą. Jis egoistas, egocentriškas darboholikas, plėšosi tarp naujo miuziklo Brodvėjuje repeticijų ir eilinio filmo montažo. Jis sunkiai serga, tačiau kasryt nusimaudęs po šaltu dušu, išgėręs stimuliatorių pradeda įtemptą darbo dieną. Cigaretė po cigaretės, kūrybinės kančios, nesibaigiantys išgyvenimai ir santykiai su moterimis – buvusia žmona, meiluže, dukterim. Vienintelė būtybė, kuriai jis ištikimas, – paslaptinga būtybė baltais drabužiais, gal jo mūza, gal mirties angelas. Beprotiškas gyvenimo ritmas baigiasi širdies smūgiu, tačiau net mirties grėsmė negali sustabdyti Gideono kūrybinio polėkio. Pramogų pasaulis negailestingas ir mirštančio menininko vaizduotėje gimsta nuostabus miuziklas...