Galingoje vikingų gentyje auga berniukas, vardu Žagsulys. Berniukas turi savo požiūrį į pasaulį, kuris nesutampa su vyraujančiu šioje žiaurių, didvyriškų slibinų medžiotojų ir žudikų gentyje. Jei Žagsulys būtų eilinis vaikis, niekas pernelyg nesisielotų – laikytų nevykėliu ir tiek. Tačiau jis – vikingų genties vadų vaikas, kuriam numatyta didi ir šlovinga ateitis. Trumpai tariant, Žagsulys išsiunčiamas į žygį, kurio metu turi sumedžioti savo pirmąjį slibiną ir taip parodyti, kad yra pasirengęs tapti pilnaverte genties dalimi ir tinkamu savo tėvo įpėdiniu. Įdomumai prasideda, kuomet berniukas, pagaliau suradęs slibinų gyvenvietę, savo užduočiai atlikti išsirenka patį silpniausią slibiną, kuris netgi neturi dantų (ir yra vadinamas Bedančiu).
Kerė kenčia mokykloje nuo juokelių ir pasityčiojimų iš jos klasės draugų pusės, ją laikančių bjauriuoju ančiuku, namuose – nuo motinos puritonės fanatizmo ir perdėto griežtumo. Kartą klasiokams iš jos vėl pasijuokus, viena iš jų, Sue Snell, vėliau, sąžinės graužiama, per savo draugą ją pakviečia prisijungti prie išleistuvių pokylio. Padeda ir klasės auklėtoja Miss Collins.
Ieškodamas nemirtingumo Karalius Luisas XIV pagrobia undinę, šis jo poelgis sukelia tolimesnių pasekmių po to, kai neteisėta karaliaus duktė undinę aptinka.
Vaikų animacijos klasika, puikiai atpažįstama ir šiandien, nors sukurta daugiau nei prieš 60 metų, kai spalvota animacija dar tik pradėjo užkariauti pasaulį. Klasikinė pelenės istorija apie gražioje karalystėje su tėčiu ir mama laimingai gyvenusią princesę. Jos laimė baigėsi, kai mirė mama ir tėtis vedė baisią, piktą pamotę. Šioji atsivedė ir dvi piktas dukras Drizelą ir Anastasiją. Jos skriaudžia, užgaulioja princesę. Kai kartą dukros iškeliauja puoton, Pelenę aplanko jos krikštamotė fėja ir išpuošia šventei. Susipažinusi ir pašokusi su princu Pelenė išskuba namo, nes po vidurnakčio visi burtai baigiasi. Ši klasikinės pasakos ekranizacija televizijoje 1951-aisiais už įspūdingą muziką buvo nominuota trims Oskarams. Amerikos filmų institutas „Pelenę“ pripažino vienu geriausių ir visų mėgstamiausių Disnėjaus kompanijos sukurtų filmų ir vienu geriausių Amerikoje sukurtų animacinių filmų.
Trečiojoje sagos dalyje jau gerai pažįstami vaikai Liusė ir Edmundas vėl sugrįžta į Narniją, lydimi savo pusbrolio. Šįkart į stebuklingąją šalį vaikai patenka pro paveikslą. Ten prie jų prisijungia iš antrojo filmo pažįstamas princas Kaspijanas ir dar vienas žavus veikėjas – kovinė pelė Ripičypas. Stebuklingu karališkuoju laivu „Aušros užkariautojas“ kompanija nukeliauja į Nuošaliąsias Salas, kuriose jų laukia slapta misija. Šioje kelionėje vaikai patirs daugybę nuotykių bei išmėginimų protui ir širdžiai. Stos akis į akį su daugybe įstabiausių ir ne visuomet geranoriškai nusiteikusių būtybių; turės pasitelkti visą savo drąsą, išmintį ir meilę, kad ir vėl išgelbėtų stebuklingąją liūto Aslano valdomą Narniją ir visus šalies gyventojus.
Kerštingas vampyrų žudikas, atsigaunantis po pasalos, kurioje buvo nužudyta visa jo komanda, privalo atgauti senovinę katalikų relikviją, kuri atsidūrus vampyrų rankose leistų jiems vaikščioti dienos šviesoje.
Jis protingas, kupinas entuziazmo ir optimizmo, visagalintis vyrukas su polėkiu ir JIS – PELIUKAS. Mažytė persona su didele širdimi (neminint rožinės nosytės ir išties puošnių rūbelių), ieškanti vietelės, kurią galėtų vadinti namais šiame nesuvokiamo dydžio pasaulyje. Mieste-milžine Niujorke jį priglaudžia ponų Stiuartų šeima, kuriems pagailo vienišo, liūdno peliuko. Čia naujai iškeptas šeimos narys Stiuartas Litlis susiduria su įvairiausiais netikėtumais, kurie kartais priverčia rizikuoti teisėtai pelnyta šeimynine laime… Tačiau tokie menki šeimyniniai rūpestėliai galėtų išgąsdinti eilinę pelę, bet tik ne Stiuartą. Jis tikrai ne tas vaikinukas, kuris žiūri į pasaulį pelės akimis. Na, jau ne – jis suvokia, kad šiek tiek skiriasi nuo žmonių, bet argi tai problema? Juk mažasis Litlis didele širdimi gali kalnus nuversti! Ir jo nepabaidys jokia katė! Padaužai įsikūrus Litlių šeimoje, prasideda tikrosios linksmybės ir fantastiški nuotykiai.