Tomas A. Andersonas dieną būna paprastas kompiuterių programuotojas, o naktį – tampa programišiumi Neo. Jis jau seniai abejojo tikrove, tačiau tiesa, kurią netrukus sužino, pranoksta jo vaizduotę. Su Neo susisiekia legendinis programišius Morfijus, vyriausybės laikomas teroristu. Morfijus parodo Neo tikrąjį pasaulį – nusiaubtą dykynę, kur didžiąją žmonijos dalį valdo mašinos. Žmonės įkalinti dirbtiniame pasaulyje – Matricoje. Neo grįžta į Matricą ir kaip sukilėlis ima kovoti su mašinų agentais.
Jauna pora Rozmari ir Gajus Vudhausai atsikrausto gyventi į Niujorką. Gajus yra aktorius, tačiau kol kas įsidarbina radijuje ir televizijoje. Buto kaimynais tampa pagyvenusi pora Mini ir Romanas. Rozmari susipažįsta su jų dukra, kuri netikėtai nusižudo. Vieną vakarą kaimynė Mini atneša porai šokoladinį desertą, tačiau Rozmari jis pasirodo keisto skonio. Naktį moteris sapnuoja bjaurų sapną, kad ji plaukia jachta, o jos vyras virsta demonu. Po kelių dienų Rozmari sužino, kad laukiasi kūdikio, kuris turėtų gimti nieko gera nežadančiu laiku – 1966.06.(28). Laukiantis mažylio, moters svoris ne auga, o krenta, ją nuolat kamuoja skausmai. Rozmari niekuo nebepasitiki, net savo vyru.
Skambant Bachui, jo muzikos taktu linguoja vandenų žolės, žmogus ruošiasi į tolimą kelionę, prieš tai dar atsisveikina su tėvu. Pasiekęs planetą Soliarį, jis randa erdvėlaivyje keistus ir beviltiškai nusiteikusius ten dirbančius mokslininkus. Soliaris šiems gali materializuoti sapnus. Netrukus Kelvinui tai atsitinka ir pačiam – pradeda po sapnų sugrįžinėti jo nusižudžiusi žmona, kurią labai sudėtinga iš naujo sunaikinti. Pirmoji Stanislawo Lemo knygos ekranizacija. Andrejus Tarkovskis nekuria mokslinės fantastikos filmo, jam įdomesnė vidinė Kriso Kelvino kelionė į save, kurią išprovokuoja mąstanti planeta Soliaris, ir apmąstymai apie žmogų...
Legendinis Stiveno Spilbergo filmas. Mažos salelės gyventojams, kuriems iki šiol ramiai ir nerūpestingai bėgo dienos, dabar čia gyventi nesaugu. Kiekvieno lengvabūdžio tyko milžiniškas baltasis ryklys. Miestelio šerifas reikalauja tuoj pat uždaryti visus paplūdymius ir nieko neleisti į vandenį, tačiau artėja Amerikos nepriklausomybės diena, liepos ketvirtoji, ir meras tikrai neketina prarasti milžiniško pelno. Taigi šerifas, mokslininkas ir senas žvejys patys išsirengia į vandenyną medžioti pabaisos…
Sveiki atvykę į Gataką – tobulą ateities pasaulį. Genetikos inžinerijos lygis jau leidžia sukurti pavyzdinį žmogų laboratorijoje. Čia kiekvienas yra genetiškai užprogramuojamas, o tų, kurie gimė iš meilės, laukia liūdna ateitis. Toks yra jaunasis Vincentas, gimęs su etikete „netinkamas“. Bet vaikinas turi svajonę. Jis nori tapti astronautu ir skirsti į kosmosą. Todėl jis ryžtasi apsimesti savo genetiškai patobulintu broliu, kuris dėl automobilio avarijos yra prikaustytas invalido vežimėlyje. Deja, beveik pasiekus tikslą, paslaptingos žmogžudystės tyrimas gali atskleisti ir jo tikrąją prigimtį.
Sukrečianti istorija išsamiai atpasakojanti garsųjį 1971 m. Stanfordo (JAV) universiteto mokslininkų vykdytą “Kalėjimo eksperimentą”, jo eigą ir labai netikėtus rezultatus. Po elementarios atrankos sveiki, stabilios psichikos vyrai dviems savaitėms “pasodinami” į dirbtinį kalėjimą. Ištisą parą stebimi užsakovų, 12 eksperimento dalyvių tampa “kaliniais”, kiti 8 “prižiūrėtojais”. Nuo pat pirmos dienos vyrai iš gatvės suskyla į priešiškas stovyklas. Su pažeminimais nelinkęs taikstytis jaunuolis tampa “savųjų” lyderiu ir kaipmat užsitarnauja su kiekviena diena žvėrėjančių “prižiūrėtojų” neapykantą. Vyrai akimirksniu įsijaučia į vaidmenis, ima pamiršti esą tik žaidimo dalyviai ir, svarbiausia, žmonės. Eksperimentas suka neprognozuota linkme, kol galiausiai apskritai netenka kontrolės. Atrodytų, ką reiškia 5 dienos improvizuotame kalėjime? Deja, jie irgi taip galvojo. Bandos jausmas, noras išsiskirti, dominuoti ar įrodyti savo pranašumą daro savo.
Melodramos "Meilės laukimas" tęsiniu vadinamo filmo pavadinimas reiškia datą, kada bus praėję 50 metų, kai Honkongas atsiskyrė nuo Kinijos. Į ateitį kursuojančiame laiko traukinyje žmonės važiuoja susigrąžinti prisiminimų apie praeitį ir įsitikinti, ar per tą laiką kas nors pasikeitė. Vienas tokių keleivių beprotiškai įsimyli traukinio palydovę-robotę, kuri tiesiog nebegali atsakyti į jo jausmus. Tai užuomazga fantastinei knygai, kurią rašo bulvarinės spaudos žurnalistas Čou. Jis buvo išvykęs į Singapūrą ir mėgino atnaujinti santykius su lošėja Su Li-Žen, bet nieko nepešęs grįžo atgal į Honkongą ir apsigyveno pigaus viešbučio kambaryje Nr. 2047. Vienišas vyras nenori pamiršti praeities ir ryžtasi suvilioti kambaryje Nr. 2046 įsikūrusią žavią prostitutę Bai Lin. Bet po kelių pasimatymų jis pats suvokia, kad nesugebės atsakyti į merginos jausmus.
Antrojoje „Matricos“ trilogijos dalyje visagalės mašinos sužino paskutinio žmonių miesto Ziono dislokacijos vietą. Kompiuteriai ketina iškasti tunelį Žemės šerdies link ir pasiųsti juo menkiausią judesį užfiksuojančius robotus-kamikadzes sentinelus, kurie sprogsta ir sunaikina viską aplinkui. Neo, Morfėjus, Trinitė ir visa pasipriešinimo komanda tęsia kovą su mašinomis.
Harvardo universiteto profesorius Robertas Lengdonas (akt. Tomas Hanksas) atvyksta į Paryžių, kur planuoja susitikti su Luvro muziejaus kuratoriumi Žaku Sonjeru. Tačiau naktį viešbutyje netikėtai apsilankę Prancūzijos policijos atstovai informuoja apie prieš kelias valandas įvykdytą kraupią Žako žmogžudystę. Prieš pat mirtį buvęs Siono vienuolyno bendruomenės narys krauju užrašo keletą šifruotų užuominų, kurių policijos pareigūnai nesupranta.
Paskutinėje „Matricos“ trilogijos dalyje karas tarp žmonijos ir mašinų pasiekia kulminaciją: Ziono armija, padedama drąsių civilių savanorių, desperatiškai bando atsilaikyti prieš sentinelų invaziją. Zioniečių rankose – visos žmonijos ateitis. Tuo metu Neo laukia lemiamas mūšis su žiauriuoju agentu Smitu.
Filmo veiksmas vyksta tolimoje ateityje. Žemėje sunaikinta visa augmenija ir gyvūnija. Tik keletas jo pavyzdžių išsaugota didžiuliuose šiltnamius primenančiuose kupoluose, esančiuose kosminėje stotyje. Tarp keturių stoties mokslininkų įgulos yra botanikas ir ekologas Frimanas Lovelas, kuris rūpinasi miškų augmenija iki būsimo jos sugrįžimo į Žemę. Didžiausią savo gyvenimo dalį jis ir praleidžia šiame dirbtiniame miške augindamas įvairius augalus ir veisdamas įvairias gyvūnų rūšis. Kai iš Žemės atkeliauja įsakymas sunaikinti kupolus, Frimanas pradeda maištą. Kartu su trimis sumaniais robotais jis stengiasi žūtbūt išsaugoti žmonijai likusius gyvosios gamtos pavyzdžius. O tai nėra lengva...
10991 metai, planeta Arakis, taip pat žinoma kaip Kopa . Arena kovos tarp blogio ir gėrio, klastingų ir labiausiai pavojingų intrigų pasaulis. Milžiniški dykumos kirmiai saugo neįkainojamą lobį - Melanžo prieskonius, leidžiančius keliauti per erdvę ir laiką. Tas, kuris valdo prieskonius, kontroliuoja visatą. Kopos žmonės laukia Mesijo atėjimo, kuris ves juos į šventą kovą prieš žiaurumu garsėjančią Harkonenų šeimą. Mesijas pasirodo. Tai jaunasis Polas Atreidas, kunigaikščio Leto sūnus, kurio tėvą klastingai nužudė Harkonai su imperatoriaus pritarimu. Polo laukia Didžioji misija, kuri amžinai pakeis visos galaktikos imperijos likimą...