“Gyvenimas yra gražus” yra kaip du filmai: pirmame pasakojama jauno žydo Guido (Roberto Benigni) istorija. Guido, kaimo prasčiokas, atvyksta į miestelį dirbti pas savo dėdę viešbutyje. Eina 1939-ieji, fašizmas Italijoje vis labiau stiprėja ir pasirodo pirmosios antisemitizmo apraiškos. Tačiau Guido politika nerūpi: jis įsimyli jauną mokyklos mokytoją Dorą (Nicoletta Braschi, tikroji Benigni žmona) ir pasitelkęs visą savo padūkusį žavesį ir sėkmę užkariauja jos ranką ir širdį (nepaisant to, kad Dora jau buvo susižadėjusi). Guido ir Dora sukuria nuostabią šeimą ir jiems gimsta puikus sūnus. Dabar prasideda antras filmas, veiksmas vyksta koncentracijos stovykloje. Guido ir jo sūnus Giosue (Giorgio Cantarini) yra ištremiami. Dora įlipa į ta patį traukinį, tuo įrodydama, kad jai šeima svarbiau už asmeninę laisvę. Tėvas nenori sakyti sūnui, kodėl jie pateko į šitą mirties stovyklą ir kodėl jis negali būti kartu su mama, todėl sugalvoja tokią gudrybę...

Žydų tautybės kirpėjas (vaidina Čaplinas), kuris kaunasi už išgalvotą šalį- Tomainiją - kovos metu išgirsta vado Šulco išvargusį pagalbos šauksmą ir nusprendžia jam padėti. Šulcui sėkmingai išsigelbėjus, o kirpėjui dėl amnezijos patekus į ligoninę, po dvidešimties metų jis išeina ir sužino, jog Tomainija yra valoma diktatoriaus Adenoido Hynkelio (taip pat vaidina Čaplinas). Hynkelis niekina žydus ir nuolatos siaubia jų getą. Tuo tarpu kirpėjas grįžta į savo kirpyklą gete. Nežinodamas apie esama antižydišką Hynkelio politiką, jis susiduria su arijų kulto gauja.Kirpėją išgelbėja jo draugas Šulcas, vienas ištikimiausių Hynkelio vadų. Jo dėka getas susilaukia atokvėpio nuo diktatoriaus atakų. Kirpėjas atnaujina savo darbą kirpykloje ir užmezga platonišką draugystę su Hana.

1898-aisiais Klondaike siautėja aukso karštligė. Vienišas aukso ieškotojas, kaip ir daugelis kitų, atvyksta ieškoti laimės ir netrukus aptinka dosnią aukso gyslą. Tačiau ne vien ją – jis atranda meilę ir triukšmingus nuotykius, kurie visam laikui pakeičia jo ir dar kelių žmonių gyvenimus.

1945 m. balandžio 20-oji diena, Berlynas. A. Hitleris su svita slepiasi bunkeriuose po Vokietijos Kanceliarija su vadu kartu slepiasi ir jo asmeninė sekretorė Traut Jungė - 22-jų metų rausvaskruostė mergina iš Miuncheno. Rusų armija supa Berlyna vis glaudesniu žiedu, sostinė pavirtusi griuvėsiais. Vokietijos pralaimėjimas neišvengiamas – Berlyną gina tik saujelė kareivių, remiama Liaudies Nerguliariosios kariuomenės (Volkssturm) ir paauglių iš Hitlerio Jaunimo formuočių. Giliai bunkeriuose A. Hitlerio meilužė Eva Braun ruošia 56-ojo Fiurerio gimtadienio šventę.

1860-aisiais leitenantą Džoną Danbarą perkėlė tarnauti į tolimą užkaborį laukinėse prerijose. Ten jį nuolat kankina baimė, nes netoliese gyvena Siksų genties indėnai. Jis neramiai laukia kovos. Tačiau atsitinka pats netikėčiausias dalykas – Džonas su jais susidraugauja. Tai sukelia naujų problemų – jis patenka į patį naujųjų Amerikos užkariautojų ir indėnų konflikto židinį.

Per Nacių okupaciją Lenkijoje, aktorių trupė įpainiojama į kariškių lenkų misiją susekti vieną vokiečių šnipą.

Skambant Bachui, jo muzikos taktu linguoja vandenų žolės, žmogus ruošiasi į tolimą kelionę, prieš tai dar atsisveikina su tėvu. Pasiekęs planetą Soliarį, jis randa erdvėlaivyje keistus ir beviltiškai nusiteikusius ten dirbančius mokslininkus. Soliaris šiems gali materializuoti sapnus. Netrukus Kelvinui tai atsitinka ir pačiam – pradeda po sapnų sugrįžinėti jo nusižudžiusi žmona, kurią labai sudėtinga iš naujo sunaikinti. Pirmoji Stanislawo Lemo knygos ekranizacija. Andrejus Tarkovskis nekuria mokslinės fantastikos filmo, jam įdomesnė vidinė Kriso Kelvino kelionė į save, kurią išprovokuoja mąstanti planeta Soliaris, ir apmąstymai apie žmogų...

Ant sraunaus Dunojaus kranto įsikūrusi triukšminga čigonų kolonija. Turtingi važinėja limuzinais, geria viskį ir šniaukščia kokainą. Ne tokie pasiturintys gano žąsis ir prekiauja su retkarčiais čia atplaukiančiais rusais, kurie vargšelius dažnai apmulkina. Du turtuoliai, susikrovę pinigus tamsiais darbeliais, nesimatė jau 25 metus, tačiau visvien liko geriausiais ir ištikimiausiais draugais. Ir štai dabar jiems tenka srėbti košę, kurią užverda jų gausūs, temperamentingi ir neramūs palikuonys. Sentimentalus gangsteris - ne juokais susirūpinęs. Jis privalo įvykdyti tėvų valią - ištekinti savo seserį, kuri grožiu, švelniai tariant, nepasižymi. Auka, t.y. jaunikiu, pasirenkamas jaunuolis, karštai mylintis kitą merginą. O ir gangsterio sesuo, nepaisant akivaizdžių išvaizdos trūkumų, laukia būtinai "tik tikros meilės".

1876-ieji. Kapitonas Natanas Algrenas, gerbiamas JAV armijos karininkas veteranas, gyvena šlovingos praeities prisiminimais. Kadaise jis rizikavo gyvybe dėl savo šalies ir piliečių, žinojo, kas yra draugystė, atsidavimas, auka, tačiau laikai nuo JAV pilietinio karo pabaigos gerokai pasikeitė. Pragmatizmas pakeitė drąsą, nuo žemės paviršiaus išnyko tokios vertybės kaip pasiaukojimas ir garbė. Natanas Algrenas jaučiasi prarandąs savo sielą, nesuvokiąs modernėjančio pasaulio, nerandąs jame vietos. Kitame pasaulio krašte tokios pat mintys ramybės neduoda kitam kariui. Tai Katsumoto - garbingiausias samurajų kovotojas. Vakarietiškos tradicijos, modernaus pasaulio atributai - telegrafo linijos, geležinkeliai – viskas, atrodo, tik griauna tas dvasines vertybes, kurias vertino samurajai ir už kurias ištisus šimtemčius kovojo. Vertybes, kurių laikosi ir kurios tebėra tokios pat svarbios nepailstančios sielos kariui Katsumoto.

Emigrantas iš mažos Rytų Europos šalies Viktoras Navorskis nusprendė pasislėpti nuo karo siaubų Amerikoje. Tačiau tą pačią akimirką, kai lėktuvas nusileido Niujorko oro uosto terminale, ta šalis buvo nušluota nuo žemės paviršiaus ir pripažinta neegzistuojančia. Tai reiškia, kad žmogaus pasas ir kiti dokumentai tapo negaliojančiais. Neturėdamas asmenybės ir namų, Victoras Navorskis apsigyvena tiesiog oro uosto pirmajame terminale.

Filmo siužetas II pasaulinio karo pradžioje vokiečių alpinistų (jų tarpe ir garsus alpinistas Hainrichas Hareris) ekspedicija išvyksta į britų Indiją. Tačiau britams paskelbus karą nacistinei Vokietijai, ekspedicijos dalyviai suimami ir uždaromi į kalėjimą. Po keleto nesėkmingų bandymų Hareris su keliais kitais kaliniais pasprunka. Jis atsiskiria nuo kitų ir per Himalajus traukia į Tibetą. Prie jo prisijungia ir Pėteris Aufšnaiteris. Po alinančios kelionės, keliautojai galiausiai pasiekia uždraustąjį miestą – Lasą. Čia jie maloniai priimami ne tik vietinių gyventojų, bet ir valdžios atstovų. Tibetą valdo dar nedidelis berniukas – Dalai Lama XIV (Kundunas). Jis labai susidomi atvykėliais ir Hareris tampa jo mokytoju ir draugu. Tačiau Kinijoje valdžią paima komunistai ir reiškia pretenzijas į Tibeto žemes. Jie visiškai ignoruoja Tibeto kultūrą, naikina šventyklas ir žudo gyventojus.

“Gegutė” – taip rusų armijos kareiviai vadindavo suomių snaiperius. 1944 m. Suomija pasitraukia iš Vokietijos sąjungininkų gretų. Ta proga buvusį savo bendražygį, suomį Vilį vermachto kareiviai prikala prie uolos, palieka jam geležinės grandinės apribotą judėjimo laisvę ir perspektyvą artimiausiu metu tapti mirtininku. Arba iš bado ir šalčio, arba nuo kitapus sopkos? Įsikūrusių rusų kareivių kulkos. Rusų armijos kapitonas Imanas pakliūva į savo armijos saugumo rankas ir yra vežamas į štabą, kur turėtų išgirsti nuosprendį. Tikriausiai mirties. Vokiečių lėktuvų antskrydžio metu Ivano sargybiniai žūsta, o jį, sužeistą ir be sąmonės, atranda samė Ani. Parsitempia į savo namu, atgaivina ir sušildo. Po kurio laiko į Ani sodybą atkeliauja ir nuo grandinės išsilaisvinęs Vilis, nešinas snaiperio šautuvu.

Tai fantastinė nuotykių komedija skirta visai šeimai. Filme pasakojama apie… užaugusį Piterį Peną. Dabar jis verslininkas ir puikiai derina darbą ir vaikų auklėjimą, bet pasakos šalimi jau nebetiki. Tačiau vieną dieną ištinka nelaimė – kapitonas Kablys pagrobia Piterio Peno vaikus. Jam tenka grįžti į Amžinosios vaikystės šalį, kur turi prisiminti, kaip vėl būti Piteriu Penu, kad galėtų susigrumti su siaubingu kapitonu Kabliu ir išvaduotų savo vaikus.