„Šindlerio sąrašas“ – tai tikrais faktais paremta Steveno Spielbergo epinė drama apie holokaustą Antrojo pasaulinio karo metais ir žmogų, kuris netikėtai tapo žydų gelbėtoju. Neatgailaujančiam mergišiui, sugebančiam pelnytis iš karo, Oskarui Šindleriui dirbo tik Lenkijos žydai, ši pigi darbo jėga gamino virtuvinius įrankius Trečiajam reichui. Tačiau, tapęs uždaro geto, kuriame buvo priversti gyventi Krokuvos žydai, žiaurios likvidacijos liudininku, Šindleris suprato, kad nacizmas yra tikrasis blogis. Jo darbuotojai išsiunčiami į darbo stovyklas, čia jiems vadovauja sadistiškas nacistas Amonas Giotė. Padedamas savo buhalterio Icchako Šterno, Šindleris ėmė sudarinėti sąrašą „svarbiausių“ žydų. Papirkęs Giotę, Šindleris sugebėjo iš stovyklos išlaisvinti 1100 žmonių ir užtikrinti jų saugumą įdarbinęs savo amunicijos gamykloje Čekoslovakijoje. Nuostabus Spielbergo filmas yra itin jaudinantis, stebina savo vaizdingumu ir nepalieka abejingų.
“Gyvenimas yra gražus” yra kaip du filmai: pirmame pasakojama jauno žydo Guido (Roberto Benigni) istorija. Guido, kaimo prasčiokas, atvyksta į miestelį dirbti pas savo dėdę viešbutyje. Eina 1939-ieji, fašizmas Italijoje vis labiau stiprėja ir pasirodo pirmosios antisemitizmo apraiškos. Tačiau Guido politika nerūpi: jis įsimyli jauną mokyklos mokytoją Dorą (Nicoletta Braschi, tikroji Benigni žmona) ir pasitelkęs visą savo padūkusį žavesį ir sėkmę užkariauja jos ranką ir širdį (nepaisant to, kad Dora jau buvo susižadėjusi). Guido ir Dora sukuria nuostabią šeimą ir jiems gimsta puikus sūnus. Dabar prasideda antras filmas, veiksmas vyksta koncentracijos stovykloje. Guido ir jo sūnus Giosue (Giorgio Cantarini) yra ištremiami. Dora įlipa į ta patį traukinį, tuo įrodydama, kad jai šeima svarbiau už asmeninę laisvę. Tėvas nenori sakyti sūnui, kodėl jie pateko į šitą mirties stovyklą ir kodėl jis negali būti kartu su mama, todėl sugalvoja tokią gudrybę...
"Pianistas" - tai filmas apie Lenkijos žydą, papasakojusį savo išlikimo II-ojo Pasaulinio karo metais istoriją. Garsaus kompozitoriaus ir pianisto muzika skambėjo Lenkijos radio bangomis, likus kelioms minutėms iki nacių artilerijos atakos 1939 m. rugsėjo mėn. Per brutalią šalies okupaciją muzikantas liko tėvynėje, Varšuvos gete kartu su kitais puse milijono žydų. Visą tą siaubingą laiką jis stengėsi išgyventi, net ir žinodamas, kad kiti jo šeimos nariai yra nusiųsti į mirtininkų stovyklas. Paskutinėmis karo dienomis išlikti ir pasislėpti jam padėjo...vokiečių karininkas.
1945 m. balandžio 20-oji diena, Berlynas. A. Hitleris su svita slepiasi bunkeriuose po Vokietijos Kanceliarija su vadu kartu slepiasi ir jo asmeninė sekretorė Traut Jungė - 22-jų metų rausvaskruostė mergina iš Miuncheno. Rusų armija supa Berlyna vis glaudesniu žiedu, sostinė pavirtusi griuvėsiais. Vokietijos pralaimėjimas neišvengiamas – Berlyną gina tik saujelė kareivių, remiama Liaudies Nerguliariosios kariuomenės (Volkssturm) ir paauglių iš Hitlerio Jaunimo formuočių. Giliai bunkeriuose A. Hitlerio meilužė Eva Braun ruošia 56-ojo Fiurerio gimtadienio šventę.
Genialiojo italų kino režisieriaus Bernardo Bertolučio („Paskutinis tango Paryžiuje", „Svajotojai", „Pavogtas grožis") epinėje juostoje pasakojama dramatiška paskutiniojo Kinijos Imperatoriaus Pu Yi gyvenimo istorija. Vos trejų metų sulaukusiam vaikui atiteko garbingiausias titulas, sostas, turtai, valdžia. 1908-aisiais metais niekas nė neįtarė, kad mažasis Imperatorius bus paskutinysis galingos ir senos dinastijos, tūkstančius metų valdžiusios Kiniją, sosto paveldėtojas...
1876-ieji. Kapitonas Natanas Algrenas, gerbiamas JAV armijos karininkas veteranas, gyvena šlovingos praeities prisiminimais. Kadaise jis rizikavo gyvybe dėl savo šalies ir piliečių, žinojo, kas yra draugystė, atsidavimas, auka, tačiau laikai nuo JAV pilietinio karo pabaigos gerokai pasikeitė. Pragmatizmas pakeitė drąsą, nuo žemės paviršiaus išnyko tokios vertybės kaip pasiaukojimas ir garbė. Natanas Algrenas jaučiasi prarandąs savo sielą, nesuvokiąs modernėjančio pasaulio, nerandąs jame vietos. Kitame pasaulio krašte tokios pat mintys ramybės neduoda kitam kariui. Tai Katsumoto - garbingiausias samurajų kovotojas. Vakarietiškos tradicijos, modernaus pasaulio atributai - telegrafo linijos, geležinkeliai – viskas, atrodo, tik griauna tas dvasines vertybes, kurias vertino samurajai ir už kurias ištisus šimtemčius kovojo. Vertybes, kurių laikosi ir kurios tebėra tokios pat svarbios nepailstančios sielos kariui Katsumoto.
1944 metų vasara, Europoje dar siaučia Antrasis pasaulinis karas. Žydaitė dainininkė Reičel slapstosi Olandijos kaime. Kai subombarduoja jos slėptuvę, ji su grupele žydų bando barža pabėgti iš okupuotos teritorijos, tačiau jų laivas kaktomuša susiduria su nacių patruliu ir visi keleiviai žiauriai išžudomi. Gyva lieka tik Reičel. Po šio įvykio ji prisijungia prie olandų pasipriešinimo grupelės. Kad išgelbėtų kelis pasipriešinimo narius iš kalėjimo, ji užmezga romaną su aukšto rango vokiečių karininku Miunce. Tačiau operacija žlunga. Dabar moters gyvybei gresia dvigubas pavojus, nes pasipriešinimo bendražygiai kaltina ją išdavyste.
Sukrečianti istorija išsamiai atpasakojanti garsųjį 1971 m. Stanfordo (JAV) universiteto mokslininkų vykdytą “Kalėjimo eksperimentą”, jo eigą ir labai netikėtus rezultatus. Po elementarios atrankos sveiki, stabilios psichikos vyrai dviems savaitėms “pasodinami” į dirbtinį kalėjimą. Ištisą parą stebimi užsakovų, 12 eksperimento dalyvių tampa “kaliniais”, kiti 8 “prižiūrėtojais”. Nuo pat pirmos dienos vyrai iš gatvės suskyla į priešiškas stovyklas. Su pažeminimais nelinkęs taikstytis jaunuolis tampa “savųjų” lyderiu ir kaipmat užsitarnauja su kiekviena diena žvėrėjančių “prižiūrėtojų” neapykantą. Vyrai akimirksniu įsijaučia į vaidmenis, ima pamiršti esą tik žaidimo dalyviai ir, svarbiausia, žmonės. Eksperimentas suka neprognozuota linkme, kol galiausiai apskritai netenka kontrolės. Atrodytų, ką reiškia 5 dienos improvizuotame kalėjime? Deja, jie irgi taip galvojo. Bandos jausmas, noras išsiskirti, dominuoti ar įrodyti savo pranašumą daro savo.
Psichologinė meilės, išdavystės ir painių tarpusavio santykių drama M.Ondaatje romano motyvais. Šiaurės Italijos kalvose, netoli Toskanos, karo ligonine paverstoje viduramžių viloje, jauna gailestingoji seselė Hana slaugo vienintelį ligonį – anglų lakūną, baisiai apdegusį, jo lėktuvui nukritus Sacharoje. Anglas ligonis – apdujęs nuo morfijaus, kamuojamas dykumos ilgesio, tolydžio klejojantis apie pragarišką aistrą moteriai, sutiktai Kaire karo išvakarėse. Kas jis iš tikrųjų? Mokslininkas? Nuotykių ieškotojas? Vokiečių šnipas?
1941 m. gruodžio 7 d. įvyko vienas didžiausių oro mūšių žmonijos istorijoje - Japonijos oro pajėgos atakavo JAV kariuomenės karinę bazę Perl Harbore, Havajuose. Po šio įvykio JAV paskelbė karą Japonijai ir įsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą. Du geriausi draugai Reifas ir Denis patenka į karo veiksmų sukūrį. Dideli išbandymai, meilė, drama, karas, neblėstanti draugystė – visa tai jiems tenka patirti savo kailiu.
Romantiškų komedijų meistras Peteris Segalas šį kartą atkreipė dėmesį į puikų „Oskaro“ laimėtojo Alberto S. Ruddy scenarijų. Iš šio bendradarbiavimo gimė daugiau nei 158 milijonus dolerių uždirbusi juosta. Pagrindinius vaidmenis kino kūrėjai patikėjo komikams Adamui Sandleriui ir Chrisui Rockui. A. Sandleris vėl vaidina nerūpestingą vyruką Polą, amžinai patenkantį į bėdą. Po kaltinimo automobilio vagyste ir milžiniškos avarijos sukėlimu, Polas atsiduria už grotų. Visi kalėjime žino, kad Polas - buvusi amerikietiško futbolo žvaigždė. Bet vyrukas nelabai mėgstamas, nes kadaise pardavė savo komandos varžybas. Nepaisant to, kalėjimo viršininkas paprašo suburti „vietinę“ komandą, kuri galėtų sužaisti draugiškas varžybas prieš prižiūrėtojus. Ar blogu elgesiu pagarsėję kaliniai tikrai pasirengę tokiam iššūkiui?