Niekas geriau už Stivą Martiną ir nebūtų įstengęs suvaidinti tėvo, kuris aukština vyro meilę moteriai kaip didžiausią žmonijos turtą... kol ši staiga paliečia jo paties dukrą. Tada jau prasideda tikra kiaulystė su nežmoniškai brangiai atsieinančia vestuvių marmalyne. Ir kai per visus rūpesčius tu nė nebespėji pabučiuoti visam laikui išvykstančios iš gimtųjų namų savo brangenybės, tave šiek tiek apramina tik skambutis iš oro uosto, kai ragelyje nuskamba: "Tėveli, aš tave labai myliu..."

Dolphas Lundgrenas ir Brandonas Lee - daro tai, ką moka geriausiai: kvapą gniaužiančios kautynės su nenuspėjamais triukais. Filmo herojai - Los Andželo policininkai susigrumia su pogrindiniais narkobiznio rykliais. Visi keliai veda į tekančios saulės šalį...

Nuotakos tėvo gyvenimas - pagaliau toks, apie kokį jisai svajojo: duktė jau suaugusi, sūnus taip pat jau nebe vaikas, jį myli žmona ir guodžia širdį gražūs namai. Tačiau staiga pribloškia naujiena: mylima dukrelė laukiasi! Ir čia dar ne viskas. Pasirodo, kad jis pats greitai turės kūdikį! Džordžo Benkso gyvenimas vėl apsiverčia aukštyn kojom.

Garsiųjų Mapetų ir “Mažosios siaubo krautuvėlės” kūrėjas Frenkas Ozas liko ištikimas savo pomėgiui ir šioje komedijoje vaidinti pakvietė savo mėgiamiausią aktorių Stivą Martiną. Jo partneriai šįkart – nepakartojamas komikas Edis Merfis (“Išprotėjęs profesorius”) ir žavioji Heter Greham, sužavėjusi garsiausią visų laikų slaptąjį agentą filme “Ostinas Pauersas: šnipas, kuris mane suviliojo”. Ketveriukė kuria neįtikėtiną istoriją. Nevykėlis režisierius Bobis Boufingeris ketina pagaliau užkariauti Holivudą. Jis turi viską: “genialų” scenarijų, “profesionalią” komandą ir superžvaigždę. Tiesa, kiek kvankštelėjęs aktorius Kitas Ramzis nė nenujaučia esąs filmuojamas…

1972 metai. Tęsiasi karas Vietname. Tais neramiais metais žurnalistas Hanteris Tompsonas mano, kad vienintelė teisinga išraiškos priemonė – pabėgimas į provokacijas ir beprotybę. Šis ekscentriškas žurnalistas kartu su savo patikėtiniu advokatu, pramintu Laslu, dievina nuotykius, jie nuolatos apsvaigę nuo narkotikų ir alkoholio. Šitaip besijausdamas žurnalistas pasirengęs aprašyti ir garsų turnyrą, ir 1972 metų prezidento rinkimus, kuriuose laimi jo nekenčiamas Richardas Nixonas...