Antrasis pasaulinis karas, Kasablanka. Amerikos emigrantas Rikas Bleinas vadovauja populiariausiam naktiniam klubui mieste. Ciniško vienišo vilko Bleino rankose atsitiktinai atsiduria du vertingi laiškai. Nacių majorui Štraseriui atvykus į Kasablanką, jam pataikaujantis policijos kapitonas Reno padarys viską, kad jam įtiktų. Jis netgi sulaikys čekų pogrindžio vadą Viktorą Lazlo. Rikas labai nustemba išvydęs Lazlo kartu su Ilsa, savo sena meile. Rikas pyksta ant Ilsos, nes kadaise Paryžiuje ji jį paliko, tačiau išaiškėjus, kad tam buvo rimta priežastis, jiedu planuoja pasinaudoti laiškais ir kartu pabėgti.
Savo namų neturintis jaunuolis Tae-Sukas važinėja motociklu iš miesto į miestą ir kabinėja įvairią reklamą. Jeigu šeimininkas ilgą laiką to lapelio nenuima Tae-Sukas trumpam įsikuria tuščiuose namuose ir mėgaujasi gyvenimo privalumais. Tačiau niekuomet nieko nevagia ir nesugadina. Pasirodžius buto savininkui, jis vyksta ieškoti naujos pastogės. Taip jaunuolis atsiduria turtingo verslininko namuose ir tik vėliau supranta, kad šį kartą yra ne vienas...
Tai romantinė drama, režisuota gerai žinomo italo Bernardo Bertolucci. Veiksmas vyksta 1968 metais, kuomet Paryžiaus gatvės tapo mūšio lauku – protestuojantys jauni žmonės drąsiai stojo į kovą su policijos pareigūnais. Didžioji dalis „Svajotojų“ veiksmo vyksta viename Paryžiaus bute, pro kurio langą yra gerai matomi visi neramumai. Istorija sukasi apie į Paryžių atvykusį studentą Metjų. Vaikinas studijuoja prancūzų kalbą ir be galo domisi filmais. Jis susipažįsta su dviem panašiais kino fanatikais – dvyniais Teo ir jo seserimi Izabele. Trijulė apsigyvena kartu ir mėgaujasi filmais, alkoholiu, meile ir svajonėmis. Tačiau vieną dieną Metjus yra įtraukiamas į keistus dvynių erotinius žaidimus. Kritikai šią juostą apibūdina, kaip už širdies griebiančią „Paskutinis tango Paryžiuje“ (Last Tango in Paris) ir „Pavogtas grožis“ (Stealing Beauty) kombinaciją, su seksualinio smalsumo prieskoniu.
Pirmojo savo spalvoto filmo „Panieka“ siužetui Godard’as savaip pritaikė italų rašytojo Alberto Moravios to paties pavadinimo romaną. Žymus vokiečių režisierius Fricas Langas vaidina pats save, Kaprio saloje statantį filmą pagal Homero „Odisėją“. Filmo prodiuseris amerikietis Prokošas nepatenkintas rezultatu, todėl nusamdo scenaristą Polį Javalą perrašyti scenarijų. Javalas nekreipia dėmesio į tai, kad Prokošas domisi jo žmona Kamil. Polui Odisėjo istorija yra proga sugrįžti prie kino ištakų, tačiau kūrybinius sumanymus trikdo nesutarimai su žmona.
Menininkė palieka savo ilgametį vaikiną, tačiau jos bandymas pailsėti nuo pasimatymų baigiasi tuo, kai ji greitai pasineria į du aistringus romanus.