Filmas nufilmuotas pagal tikrus įvykius, kurie įvyko Japonijoje 20-aisiai metais. Šuo kiekvieną dieną išlidėdavo ir pasitikdavo savo šeimininką. Šeimininkas netikėtai mirė, tačiau šuo 9-ius metus kiekvieną vakarą ateidavo jo pasitikti ir laukdavo iki paskutinio traukinio. Vėliau japonai, pastatė jam paminklą toje vietoje, kur jis laukdavo savo šeimininko. Pats šuo dalyvavo paminklo atidengimo ceremonijoje. Jam mirus, šalyje buvo paskelbta gedulo diena. II-o pasaulinio karo metu paminklas buvo sunaikintas-metalas buvo reikalingas karo reikmėms, tačiau 1948 metais jis buvo atstatytas. Šiandieną, paminklo vieta yra įsimylėjusiųjų susitikimo vieta, o šuns įvaizdis Japonijoje tapo meilės ir ištikimybės simboliu.

Meilės istorija kurios veiksmas vyksta netolimoje ateityje, pasaulinės epidemijos įkarštyje - dėl Alzhaimerį primenančios neurologinės ligos žmonės greitai praranda atmintį. Džudas Viljamsas ir Ema Ryerson grumiasi su užpuolusia liga, realybė susipina su prisiminimais apie jųdviejų susitikimą ir santykių pradžią. Vis dėlto liga plinta, trinasi ribos tarp praeities ir dabarties. Darosi vis sunkiau suprasti, kas tiesa, o kas melas.

Bredas turi viską, kad būtų laimingas. Tačiau, kai jis susitinka su sėkmingesniais vaikystės draugais, kurie jį lenkia visais atžvilgiais, jis jaučiasi visišku nevykėliu.

Kaip ir pirmojoje dalyje, sukurtoje metais anksčiau, pagrindinį vaidmenį atliko aktorė Sylvia Kristel, o neilgame epizode masažo salone nusifilmavusi Laura Gemser vėliau eilėje erotinių filmų įkūnijo juodaodę Emanuelę. Veiksmas taip pat vyksta Azijoje, šį kartą – Honkonge. Emanuelė atvyksta pas savo vyrą Žaną, susipažįsta su jauna mergina Ana-Marija ir trijulė kartu leidžia laiką, lankydami įdomias vietas, besilinksmindami ir, žinoma, ieškodami naujų seksualinių patirčių...