Pasakojimo centre atsidūrė „drambliažmogiu“ pramintas Džonas Merikas, kurio figūrą ir ypač veidą subjaurojo baisi liga. Pikti žmonės tuo pasinaudojo ir išsigimėlį už pinigus rodė cirke. Iš šios sukrečiančios istorijos režisierius sugebėjo iškristalizuoti galingai skambančią paralelę – fiziškai išsigimusio „drambliažmogio“ išvaizda nublanksta prieš vidines ilgai puoselėtos senos geros Anglijos anomalijas.

Džeimsas Makėjus, baigęs tarnybą kariniame jūrų laivyne, vyksta į Vakarus. Viename nedideliame miestelyje jis rengiasi vesti Patriciją, vietinio fermerio Henrio Terilo dukterį. Tačiau Patriciją įsimylėjęs ir fermos prižiūrėtojas Stivas Lyčas. Jis ima nekęsti Džeimso. Džeimsas įtraukiamas į Terilų ginčus su Henesiais dėl žemės šalia šaltinio, kuri priklauso Patricijos draugei Džiulei Maragon. Vyrukas neužsitarnauja didesnės pagarbos ir visi vaidina jį keistuoliu – juk jūrų vilkas net nemoka jodinėti, o ir čia įsigalėję papročiai jam svetimi. O labiausiai jį persekioja Stivas. Vieną dieną Bakas Henesis pagrobia Džiulę, ir Džeimsas, kuriam ji patinka, vyksta jos gelbėti.

Visiškai paralyžuotas Jeanas-Do tampa įkalintas savo kūno skafandre ir gali judinti vien tik kairiąją akį, mirksinčią tarsi drugelis suplasnoja savo sparneliais. Vienas mirksnis reiškia „taip“, o du mirksniai - „ne“. Laki vaizduotė, nepalaužiamas protas, specifinis humoro jausmas ir neblėstanti atmintis veikia visu pajėgumu...

1776 metais Pietų Karolinos žemes pasiekia revoliucinis karas. Amerikiečiai kovoja su britų pulkais. Benjaminas Martinas (Mel Gibson), garsėjantis greitumu ir nenugalimumu, turintis didelę kovotojo patirtį, atsisako būti savanoriu, kad apsaugotų septynis savo vaikus, kuriuos augina vienas po žmonos mirties. Vyriausias Benjamino sūnus Gabrielis (Heath Ledger) nepaklauso tėvo – užsirašo savanoriu. Vaikinas įsitikinęs, kad karas skirtas narsiems, galvojantiems apie šalies ateitį ir nuotykių beieškantiems žmonėms. Deja, taip karu besižavintis jaunuolis patenka į nelaisvę, kitas Benjamino sūnus žiauriai nužudomas generolo Tavingtono. Nors Benjaminas Martinas norėjo gyventi taikoje, aplinkybės privertė iškelti karo kirvį. Į kruviną kovą jis įtraukia ir dar mažamečius savo vaikus. Prasideda mūšis ne tik už jaunos valstybės nepriklausomybę, bet ir už savo šeimą, kerštas už skurdą, sudegintus namus ir sūnaus mirtį.

XX amžiaus pradžia. Vienoje iš Prancūzijos vaikų prieglaudų gyvena be mamos likusi maža mergaitė su jaunesne seserimi. Ji svajingai laukia kiekvieno sekmadienio, kai į svečius užsuka ir bent trumpam į miestą išsiveda tėtis. Jos vardas Gabrielle. Ji gimė ir užaugo neturtingoje šeimoje. Sunki ir nelaiminga vaikystė užgrūdina ją skaudžiausiems likimo smūgiams bei didingiems išbandymams. Nuo pat jaunų dienų ji principingai nusprendžia pasitikėti savo jėgomis, kad prisijaukintų sėkmę. Nepaisydama silpno balso, Coco už pirmąją algą dainuoja kavinėje, kur naktimis jos klausosi vien tik girti kareiviai. Dienomis mergina dirba provincijos siuvėjo parduotuvėje ir su adata stebuklingai taiso klientų drabužius. Jos gyvenimas pasikeičia po atsitiktinės pažinties su turtingu verslininku ir nepastoviu mergišiumi Etienne’u Balsanu, kuris tampa geranorišku jos globėju ir meilužiu.

Po žmonos mirties Vaitas Erpas pradeda girtuokliauti, patenka už grotų, o pabėgęs iš kalėjimo medžioja bizonus. Ir visai atsitiktinai tampa vieno Laukinių Vakarų miestelio šerifu. Tik jis galėjo priversti paklusti pačius šaltakraujiškiausius nusikaltėlius.

Istorinis filmas, perkeliantis į pasakiškus viduramžius. Jaunas arabų poetas paskiriamas ambasadoriumi ir keliauja per visą Europą, sutinka grupę vikingų. Kai vikingai priversti grįžti į tėvynę, kad padėtų į sunkią padėtį patekusiai karalystei, arabas išvyksta su jais.

Ištaiginga jausmų drama apie rūmų intrigas, meilę, dviejų seserų konkurenciją ir išdavystę nukelia į XVI amžiaus pirmosios pusės Angliją. Aukštuomenėje Polišinelio paslaptimi tampa žinia, kad jaunasis karalius Henrikas VIII vis labiau ima nekęsti žmonos Katerinos Aragonietės, nes ši negali pagimdyti vyriškosios lyties sosto paveldėtojo. Boleinų senoliai sukuria planą, kaip, pasinaudojus šia situacija, karaliaus dvare pasiekti aukštesnį statusą ir sustiprinti savo įtaką. Beprotiškų šeimos ambicijų paakintos gražuolės seserys Ana ir Merė pradeda varžytis dėl aistringo gražuolio – Henriko VIII – meilės. Kurią jis pasirinks meiluže? Ir ką darys atstumtoji?

XIX a. pabaigoje į Naująją Meksiką atvykęs prekeivis iš Britanijos - Džonas Tanstalas - į savo globą pasiima likimo pamestus žmones: valkatas, plėšikus, neturinčius kur pasidėti žmones. Mainais į prieglobstį, šie likimo nuskriausti vaikinai atlieka tvarkdarių pareigas - apsaugo galvijus nuo grobuonių ir kitokių plėšikų. Tačiau, šio prekeivio daroma įtaka pamažu pradeda nepatikti vietiniam stambiam žemvaldžiui - Dolanui Murfiui, kuris Tanstalui pagrasina, jog jeigu nepasitrauks iš derybų su vyriausybe dėl didesnių dotacijų, jo laukia nemalonumai. Tanstalui nepaklausius Murfio grasinimo, vieną dieną jis yra sušaudomas, o jo globotiniai lieka visiškai vieni. Neilgai trukus senas Tanstalo draugas, advokatas Aleksas, pasiūlo teisėjui šiuos tvarkdarius padaryti šerifo padėjėjais tam, kad Tanstalą nušovę žmonės būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Antrojo pasaulinio karo metu navajo kalba buvo naudojama pačių slapčiausių žinučių šifravimui. Tokia kalba buvo pasirinkta dėl vienos svarbios priežasties – japonai negalėjo tokių kodų iššifruoti. Filme japonai, bandydami sužinoti kodų reikšmes ir atskleisti navajo kalbos ypatumus pagrobia navajo kareivius – vienas iš pagrobtųjų Carl Yahzee. Kariuomenė, norėdama apsaugoti navajo kareivius, kiekvienam paskiria po asmens sargybinį. Carl Yahzee paskiriamas Marine. Asmens sargybiniai gauna įsakymą, kad jei kareivio paėmimas į priešų nelaisvę tampa neišvengiamas, jie privalo nužudyti pastarąjį kareivį. Šis filmas yra apie du kareivius, papuolusius į tokį pavojų. Situacija komplikuojasi dar labiau, nes jiedu tampa draugais.