1860-aisiais leitenantą Džoną Danbarą perkėlė tarnauti į tolimą užkaborį laukinėse prerijose. Ten jį nuolat kankina baimė, nes netoliese gyvena Siksų genties indėnai. Jis neramiai laukia kovos. Tačiau atsitinka pats netikėčiausias dalykas – Džonas su jais susidraugauja. Tai sukelia naujų problemų – jis patenka į patį naujųjų Amerikos užkariautojų ir indėnų konflikto židinį.
Nuotaikingas plastilino animacijos filmukas apie šmaikštuolį Volisą ir jo šunį Gromitą. Šioje serijoje pingvinas-gangsteris išsinuomoja kambarį Voliso name. Kad įvykdytų apiplėšimą, pingvinas pavagia robotizuotas kelnes. Tačiau jam skersai kelio stoja šuo Gromitas…
Legendinis Stiveno Spilbergo filmas. Mažos salelės gyventojams, kuriems iki šiol ramiai ir nerūpestingai bėgo dienos, dabar čia gyventi nesaugu. Kiekvieno lengvabūdžio tyko milžiniškas baltasis ryklys. Miestelio šerifas reikalauja tuoj pat uždaryti visus paplūdymius ir nieko neleisti į vandenį, tačiau artėja Amerikos nepriklausomybės diena, liepos ketvirtoji, ir meras tikrai neketina prarasti milžiniško pelno. Taigi šerifas, mokslininkas ir senas žvejys patys išsirengia į vandenyną medžioti pabaisos…
Sutuoktinių Benksų pora turi didelę problemą. Jei dar tiksliau, - netgi dvi. Jų vardai - Maiklas ir Džeinė – ir tai yra jų pačių vaikai. Tėvai amžinai užsiėmę savais „neatidėliojamais“ darbais, todėl jų vaikai paliekami vieni du ir iš nuobodulio ar neturėjimo ką veikti, kasdien prikrečia įvairiausių aibių ir šunybių. Bėda dar ir tame, jog nei viena iš reguliariai besikeičiančių samdomų auklių, visiškai nesuvaldo nei situacijos, nei vaikų ir niekaip neranda tinkamo priėjimo prie jaunųjų Benksų palikuonių. Bet kartą prie jų namų slenksčio netikėtai išdygsta nepaprasta, žavi, jauna, apgaulingai griežtomis akimis ledi su dideliu skėčiu rankoje. Jos vardas – Merė Popins ir būtent jai yra lemta radikaliai pakeisti Benksų gyvenimą. Juk jinai ne tik auklė, bet ir tikrų tikriausia burtininkė, galinti kad ir pačią niūriausią dieną paversti švente, kiekvieną nemėgstamą namų ruošos darbą - žaidimu, kiekvieną dieną - nepaprastu nuotykiu
Dorotę Greil tornadas nuneša į magišką šalį, kur jai nutinka daug nuotykių ieškant Burtiniko, galinčio padėti mergaitei grįžti namo.
Pagrindiniai herojai - keturi vaikai Liusė, Edmundas, Sjūzana ir Piteris - Antrojo pasaulinio karo metais iš Londono išvežami į saugesnę provinciją. Jie apsigyvena pagyvenusio profesoriaus name kaime, kur ir prasideda neįtikimi jų nuotykiai. Kartą, žaisdami slėpynes, vaikai aptinka seną drabužių spintą, kurioje atsiveria slaptos durys - įėjimas į stebuklingą Narnijos šalį. Tai nuostabus, taikus kraštas, kuriame gyvena kalbantys gyvūnai, kentaurai ir milžinai. Deja, ramūs Narnijos laikai - jau praeityje. Stebuklingą šalį užvaldė pikta Baltoji ragana ir pavertė ją šaltu amžinos žiemos kraštu. Netikėtai Narnijoje atsidūrę vaikai tampa paskutine šios nuostabios šalies viltimi. Kartu su buvusiu Narnijos valdovu, išmintinguoju liūtu Aslanu, herojai meta iššūkį raganai. Tik jie vieninteliai gali išvaduoti stebuklų šalį iš stingdančių ledo kerų. Tačiau kova su galinga ragana ir jos parankiniais bus ilga ir sunki…
Tolima ateitis. Žmonės kariauja su milžiniškais vabzdžiais arachnidais, siekiančiais išsiurbti Žemės atmosferą. Žemėje jauni vaikinai ir merginos verbuojami į armiją. Vos mokyklą baigęs Džonis, nepaisydamas tėvų prieštaravimų, įstoja į karių gretas ir skrenda į tolimą asteroidą naikinti arachnidų... Čia jis pereina tikrą pragarą, jo akyse žiauriai žūva geriausi draugai, tačiau Džonis pasiryžęs paaukoti savo gyvybę dėl žmonijos likimo...
Volisas ir jo ištikimas šuo Gromitas šįkart kovoja su daržų kenkėjais kiškiais! Baisiausias iš piktadarių yra milžiniškas kiškiolakis, naktimis graužiantis miestelėnų daržoves. Ar pavyks neišskiriamai porelei išsaugoti sunkiai užaugintą derlių? Išmonės ir humoro kupiną istoriją režisavo garsiojo "Viščiukų maišto" kūrėjai Steve'as Boxas ir Nickas Parkas.
Dešimtmetis našlaitėlis Oliveris prieglaudoje nebeapsikentęs bado, skurdo ir nuoskaudų, nusprendžia pabėgti. Mielas, visų paliktas berniukas iš mažo kaimelio tikisi kitokio gyvenimo ir vieną dieną pabėga į Londoną. Bet didelio miesto kreivose gatvelėse atvykėlio laukia dar daugiau pavojų nei jis paliko užnugaryje.
Filme, sutuoktinių Benksų poros vaikai – Maiklas (akt. Ben Whishaw) ir Džeinė (akt. Emily Mortimer) jau užaugo ir suaugo, o Maiklas su trimis vaikais ir jų namų šeimininke Ellen (akt. Julie Walters) gyvena Vyšnių gatvelėje. Po to, kai Maiklas susiduria su skaudžiu praradimu, paslaptingoji auklė Merė Popins sugrįžta į Benksų šeimos gyvenimą ir, kartu su optimistišku gatvių šviestuvų meistru Džeku (akt. Lin-Manuel Miranda), panaudodama savo unikalius magiškus sugebėjimus padeda šeimai iš naujo atrasti džiaugsmą ir stebuklus, kurių taip trūksta jų gyvenime. Merė Popins – nuostabi auklė, draugė ir patarėja, ji ypač nuovoki ir greit supažindina vaikus su daug naujų keistų žmonių, pavyzdžiui, su savo ekscentriškojo pusbrolio žmona Topsy (akt. Meryl Streep). Nuostabi, spalvinga ir juokinga istorija visai šeimai sugrąžins į vaikystę ir parodys pasaulį vaikų akimis.
Veiksmas kaip ir pirmajame filme vyksta Jamaikoje. Paslaptingomis aplinkybėmis žūva trys britų agentai. Išsiaiškinti tai pavedama Bondui. Narkotikų mafijos bosas daktaras Kananga tiek suįžūlėjo, kad jo grobuoniškas apetitas pastūmėjo Amerikos civilizaciją prie visiško išnykimo ribos. Narkotikų prekyba paėmė visus pasaulio kampelius ir stumia ekonomiką į pražūtį. Bondui teks susikauti ne tik su žiauriu piktadariu, bet ir nugalėti nepaprastus vudu išpažinėjų kerus. Gražuolė vudu šventikė skaito žmogaus ateitį iš taro kortų. Netrukus ji praranda savo galias ir nekaltybę, mat įsimyli neprilygstamąjį Džeimsą Bondą.
Džonas Šaftas – bebaimis Niujorko policijos detektyvas. Visuomet vilkintis juodą odinį apsiaustą Džonas Šaftas nepripažįsta jokių autoritetų, ginčus linkęs spręsti kumščiais ir todėl dažnai konfliktuoja su kolegomis. Šis pareigūnas tiria painias ir sudėtingas, dažnai su rasizmu susijusias bylas. Vieną naktį šalia naktinio baro žiauriai nužudomas juodaodis vaikinas. Atvykęs į nusikaltimo vietą, Džonas Šaftas nė kiek neabejoja, kad tai garsėjančio žiaurumu rasisto Valterio Vadeo rankų darbas. Vienintelė Džono Šafto viltis - baro padavėja, kuri matė kaip baltaodis rasistas turtuolis užmušė tą juodaodį smūgiuodamas per galvą su beisbolo lazda. Tačiau mergina bijo susidorojimo ir atsisako liudyti teisme. Neturėdamas reikalingų įkalčių teisėjas paleidžia vaikiną už piniginį užstatą, kurį sumoka jo tėvas turtuolis. Vos išėjęs iš kalėjimo Valteris pabėga į Šveicariją. Pralaimėjęs Džonas Šaftas palieka Niujorko policiją ir savais metodais imasi tirti šią bylą.