Pilietinio karo veteranas sutinka vežti mergaitę, prieš kažkiek metų pagrobtą kajovų, jos tetai ir dėdei. Keliaudami šimtus mylių jie susiduria su mirtinais pavojais, ieškant vietos, kurią kiekvienas galėtų vadinti namais.

1890-ieji. Milžiniška šėlstanti smėlio audra, galingas skėrių antplūdis, užtemdantis negailestingai kepinančią saulę, ir kiti sunkiai protu suvokiami mirtini spąstai. Tai tik keletas nepaprastai pavojingų kliūčių, kurios laukia šauniausio Vakaruose ilgų distancijų raitelio – amerikiečio „Pony Express“ kurjerio Frenko Hopkinso – ir jo mustango Idalgo. Jiedu dalyvauja sunkiausiose ir pavojingiausiose lenktynėse „Ugnies vandenynas“. Frenkas – pirmasis ne karališko kraujo ir ne arabiškos kilmės vyras, arabų šeicho pakviestas dalyvauti šiose lenktynėse. Čia varžosi geriausi ristūnai ir raiteliai, jiems ne tik tenka įveikti tris tūkstančius mylių saulės išdegintoje Arabijos dykumoje, bet ir perprasti piktus priešininkų kėslus.

Po žmonos mirties Vaitas Erpas pradeda girtuokliauti, patenka už grotų, o pabėgęs iš kalėjimo medžioja bizonus. Ir visai atsitiktinai tampa vieno Laukinių Vakarų miestelio šerifu. Tik jis galėjo priversti paklusti pačius šaltakraujiškiausius nusikaltėlius.

Laukinių vakarų miestelio šerifas nelegaliai organizuoja narsuolių dvikovas, besibaigiančias vieno iš dalyvių mirtimi. Šiame žaidime sugalvoja dalyvauti vieniša klajoklė, turinti senų sąskaitų su negailestingu šerifu.