Po kelių šimtų metų darbo pagal paskirtį ir pareigų vykdymo WALL-E sutinka robotą, vardų EVE, ir netikėtai be šiukšlių rinkimo suranda naują gyvenimo tikslą. EVE supranta, kad WALL-E netyčiomis atrado būdą išgelbėti Žemę ir skuba atgal į kosmosą pranešti apie tai žmonėms, kurie nekantriai laukia žinių, ar jau saugu grįžti namo.
Kerštingas Melo Gibsono herojus Maksas kovoja su banditėlių gauja, kuri motociklais klajoja po Australiją ir šiurpina liaudį. Scenarijus kaip ir standartinis, tik veiksmas vyksta ateityje, prie pasaulio pabaigos slenksčio atsidūrusioje visuomenėje. Ir ką? O tai, kad tai buvo pirmasis vadinamojo apokaliptinio, post-apokaliptinio arba distopinio (angl. apocalyptical, post-apocalyptical, dystopian) žanro filmas. Tokiuose filmuose paprastai rodoma, kaip prie apokalipsės priartėjusi arba pasaulio pabaigą jau patyrusi, tačiau per stebuklą gyva likusi žmonija (arba jos dalis) visais įmanomais būdais bando išgyventi. Kartais net pamindama savo žmogiškumą ir atjautą šalia esančiam.
Nuo monotoniško gyvenimo pavargęs Morganas Sulivanas sutinka šnipinėti galingai korporacijai. Naujausių technologijų ir naujos tapatybės dėka jis pasiekia konkuruojančių verslo struktūrų informacijos centrus ir gautus duomenis perduoda savo šeimininkams. Tačiau netrukus vyrą ima kamuoti ne tik nepakeliami galvos skausmai, bet ir įtarimai, kurie kasdien vis labiau neduoda ramybės: kas iš tiesų yra jį pasamdę žmonės, ir kas slepiasi už paslapčių širmos?
Pagal Džordžo Kleitono Džonsono (George Clayton Johnson) ir Viljamo F.Nolano (William F.Nolan) distopinį romaną „Logano pabėgimas“ (Logan's Run). Siužetas toks. Žmonės – jų tik keli tūkstančiai – gyvena ateityje po gaubtu aprūpinti viskuo, ko tik jiems reikia. Jie nieko nežino apie gaubtą, visi jauni ir sveiki, gimsta dirbtiniu būdu, užsiima laisvu seksu, sportuoja, pramogauja. Kol jiems sukanka trisdešimt, jie gyvena tarsi Rojuje. Vėliau jie tiesiog... išnyksta. Sklinda kalbos apie kažkur esančia Užuovėją...
3028 metai, ir drėjai, pikta ateivių rasė, sunaikina Žemę. Po penkiolikos metų vaikinas, vardu Keilas, sužino turintis genetiškai užkoduotą žemėlapį į „Titaną“, erdvėlaivį, kuriame slypi žmonijos išsigelbėjimo paslaptis. Persekiojamas drėjų, Keilas su nauja „Valkirijos“ įgula išskrenda ieškoti „Titano“, kol Drėjai jo nesunaikino... kartu su paskutine žmonių viltim turėti savo namus.
2013 m. Civilizacija sunaikino pati save. Neliko nei valdžios, nei valstybės. Siautėja nusikalstamos grupuotės, kurios kovoja dėl įtakos sferų kuo didesnėse zonose. Vienišas keliautojas patenka į aršiausios grupuotės nelaisvę. Jam pavyksta pabėgti pašto mašina. Ten jis randa ir krūvas senų laiškų ir pradeda juos vežioti adresatams. Žmonių reakcija gavus “laišką iš praeities” padeda naujajam laiškanešiui apsispręsti stoti į kovą su nusikaltėliais.
2021-ieji metai. Visas pasaulis prijungtas prie vieningo Interneto tinklo. Beveik pusė žmonijos kenčia nuo Nervinio išsekimo sindromo (NAS).Džoniui į smegenis buvo implantuota mikroschema bei duotas nurodymas ją nugabenti iš Beijingo į Niuarką. Kol Mnemoniką medžioja Pharmakom Industries, Low-tech kompanija, vadovaujama J-Bone'o, stengiasi nulaužti trūkstamą kodą, kad būtų galima parsisiųsti vaistus nuo NAS, kuriuos gabena Džonas...
Niūri ateitis. Jungtinės Valstijos - griuvėsiuose. Anarchija, badas, genocidas... O paskui į mūsų planetą atkeliauja baisus virusas, kuris nusineša vis daugiau žmonių gyvybių. Išlikę mokslininkai beveik atrado antivirusą. Tačiau jiems reikia daugiau duomenų. Jų galima rasti Niujorke, į kurį kelias uždarytas. Padėti mokslininkams gali tik bebaimis karys, kuris yra rytų kovos menų specialistas...
XXI-ojo amžiaus pabaiga. Dalis žmonijos – genetiškai modifikuoti vampyrai, pasižymintis nepaprastu vikrumu, jėga ir protu. Kadangi jie atskirti nuo žmonių, ima grėsti pilietinis karas. Jo sūkuryje atsiduria Violeta – viena iš užkrėstųjų, pasiruošusi išgelbėti myriop pasmerktą devynmetį berniuką.