Antrasis pasaulinis karas, Kasablanka. Amerikos emigrantas Rikas Bleinas vadovauja populiariausiam naktiniam klubui mieste. Ciniško vienišo vilko Bleino rankose atsitiktinai atsiduria du vertingi laiškai. Nacių majorui Štraseriui atvykus į Kasablanką, jam pataikaujantis policijos kapitonas Reno padarys viską, kad jam įtiktų. Jis netgi sulaikys čekų pogrindžio vadą Viktorą Lazlo. Rikas labai nustemba išvydęs Lazlo kartu su Ilsa, savo sena meile. Rikas pyksta ant Ilsos, nes kadaise Paryžiuje ji jį paliko, tačiau išaiškėjus, kad tam buvo rimta priežastis, jiedu planuoja pasinaudoti laiškais ir kartu pabėgti.

Meilės mieste Paryžiuje gyvena jauna, žavi ir naivi mergina vardu Amelija. Nuo pat vaikystės į pasaulį ji žiūrėjo visai kitokiomis akimis. Sukrėsta netikėtos mamos mirties (tiesiai ant jos užkrito nuo Noterdamo katedros nušokusi savižudė turistė iš Kanados) ir visiškai nekreipiančio į ją dėmesio gydytojo tėčio, kuris buvo prilietęs dukrelę tik vieną kartą ir tai per medicininį patikrinimą, ji pradėjo domėtis labai keistais dalykais - pastebėti pačius nereikšmingiausius dalykus. Užaugusi Amelija dirba kavinėje ir gyvena išnuomotame bute Monmartro rajone, bet jaučiasi labai vieniša. Tačiau ateina diena, po kurios viskas apsiverčia aukštyn kojom. Per televizorių pamačiusi reportažą apie tragišką princesės Dianos mirtį, Amelija paleidžia iš rankų buteliuko kamštelį, kuris nurieda iki kambario sienos ir išjudina iš vietos vieną plytą. Už jos mergina suranda senovišką dėžutę su nepažįstamo žmogaus nuotrauka, plastmasiniais kareivėliais ir kitokiomis smulkmenomis.

Pirmojo savo spalvoto filmo „Panieka“ siužetui Godard’as savaip pritaikė italų rašytojo Alberto Moravios to paties pavadinimo romaną. Žymus vokiečių režisierius Fricas Langas vaidina pats save, Kaprio saloje statantį filmą pagal Homero „Odisėją“. Filmo prodiuseris amerikietis Prokošas nepatenkintas rezultatu, todėl nusamdo scenaristą Polį Javalą perrašyti scenarijų. Javalas nekreipia dėmesio į tai, kad Prokošas domisi jo žmona Kamil. Polui Odisėjo istorija yra proga sugrįžti prie kino ištakų, tačiau kūrybinius sumanymus trikdo nesutarimai su žmona.

XIX a. pabaigos Šiaurės Airija. Vasaros lygiadienis. Dvaro šeimininkė Freken Julija ir patarnautojas Jonas ima šnekučiuotis virtuvėje: išgeria taurelę kitą, juokauja, leidžiasi šokti. Tačiau tai, kas iš pradžių rodėsi visai nekalta, tampa nevaldomos aistros, ilgai slėpto švelnumo ir atviros kovos naktimi. Nei vienas iš jų nežino, ką atneš aušra, tačiau išgyvendami paskutines nakties akimirkas drauge, jiedu bando perprasti tai, kas neperprantama – jinai jį, o jis ją.