Sukrečiančios istorijos centre – „Titanike“ įsiplieskę dviejų socialinės ir turtinės prarajos skiriamų jaunų žmonių – septyniolikmetės aukštuomenės damos Rouz ir valkataujančio dailininko Džeko, paskutinę akimirką kortomis išlošusio bilietą ir įsėdusio į laivą, – jausmai. Tačiau jų meilei lemta liepsnoti tik vieną naktį... Po 84 metų 101-ų sulaukusi Rouz proanūkei papasakos šią tragiškos meilės ir didžiausios katastrofos istoriją...

Sparčiai progresuojantis vunderkindas Freddie Highmore'as vaidina 11-os metų berniuką, kuris neseniai pabėgo iš vaikų namų ir atvyko į nepažįstamą Niujorką. Evanas jaučiai visiškai vienas, neturi namų, nepažįsta savo tėvų ir pradeda groti gatvėse, kol į jį atkreipia dėmesį ir prisiglaudžia kaubojiškai pasipuošęs keistuolis. Berniukas sugeba išgirsti muziką tiesiog gamtoje arba įprastuose miesto garsuose, o paskui išbarškinti melodiją gitaros stygomis ir mikliai sukurti žodžius dainoms. Kai Burtininku pravardžiuojamas vyriškis pastebi neįprastą mažojo muzikanto talentą, tai pakrikštija jį Augusto Rašo sceniniu pseudonimu, padeda organizuoti koncertus ir nusprendžia pasinaudoti netikėtu bilietu į finansinę sėkmę...

Filme „Nematomas siūlas“ režisierius ir scenarijaus autorius Paul Thomas Anderson leidžiasi į XX a. mados pasaulio užkulisius, žiūrovą nukeldamas į 1950-ųjų Londoną. Apie dizainerį Reynolds Woodcock (akt. Daniel Day-Lewis) ir jo seserį Sirilę (akt. Lesley Manville) sukasi visas Didžiosios Britanijos mados pasaulis – duetas rengia karališkąją šeimą, kino žvaigždes, aukštuomenės grietinėlę, turtingas paveldėtojas ir vakarėlių liūtes, kurių stiliaus ir žavesio paslaptis - Reynolds Woodcock apdarai. Į užkietėjusio viengungio atelje plūsta tūkstančiai moterų, tačiau nei viena negeba suvirpinti maestro širdies. Sykį mados namų Woodcock slenkstį peržengia gražuolė Alma (akt. Vicky Krieps), jau netrukus tampanti mados ikonos mūza ir meiluže. Ilgus metus kruopščiai kurta ir kontroliuota mados imperija ima svyruoti, talentingojo dizainerio gyvenimo pamatus drebinant meilei, turinčiai savitą atspalvį...

Korėjos lauko karo ligoninėje, darbuotojai be perstojo juokiasi, skaldo pokštus ir visai kitaip naudoja humorą, linksmybes, kad palaikytų sveiką protą, žiauraus karo metu.