Po Pilietinio karo prabėgus keliams metams, vaizdingoje Vajomingo kalnų papėdėje siaučia galinga pūga. Žvarbus vėjas ir užpustyti keliai įvairaus plauko prašalaičius, keliaujančius į Red Roko miestelį, suburia diližanų stotelėje – vienintele užuovėja nuo gamtos šėlionių tapusioje smuklėje. Į ją užklysta premijų medžiotojas Johnas su savo grobiu – žudike Deize, kurios vos pasibaigus pūgai laukia teisingumas – virvė ant kaklo. Iš paskos į smuklę įvirsta ir ką tik jų sutikti neaiškūs pakeleiviai – dar vienas premijų medžiotojas Majoras Vorenas ir šerifu prisistatantis Krisas. Atvykėlius nesvetingai pasitinka dar keturi nepažįstamieji – Bobas, pravardžiuojamas „Meksikiečiu“, Osvaldas, pravarde „Mažylis“ , rūstaus veidos Džo ir buvęs konfederatas Sendis. Už lango dar labiau įsisiautėjus pūgai, neramumai kyla ir smuklės viduje. Ką tik vieni kitus sutikę aštuoni nepažįstamieji jau nėra tokie tikri ar pasibaigus audrai jiems pavyks iš čia ištrūkti gyviems...
Nugalėjusi Prancūziją ir įkalinusi Napoleoną Elboje, taip užbaigdama du dešimtmečius trukusį karą, Europa sukrėsta, kai sužino, kad Napoleonas pabėgo ir privertė Prancūzijos kariuomenę perbėgti nuo karaliaus atgal pas jį. Geriausias iš britų generolų, Velingtono hercogas, Ispanijoje ir Portugalijoje nugalėjo geriausius Napoleono generolus, bet niekada nesusidūrė su juo pačiu. Velingtonas stovi tarp Napoleono su improvizuota anglų sąjungininkų ir prūsų armijomis. Napoleono pergalė vėl panardins Europą į ilgalaikį karą. Sąjungininkų pergalė gali atnešti Europai ilgalaikę taiką. Jie susitinka Vaterlo mūšyje, kuriame spręsis Europos likimas.
Meilės istorija kurios veiksmas vyksta netolimoje ateityje, pasaulinės epidemijos įkarštyje - dėl Alzhaimerį primenančios neurologinės ligos žmonės greitai praranda atmintį. Džudas Viljamsas ir Ema Ryerson grumiasi su užpuolusia liga, realybė susipina su prisiminimais apie jųdviejų susitikimą ir santykių pradžią. Vis dėlto liga plinta, trinasi ribos tarp praeities ir dabarties. Darosi vis sunkiau suprasti, kas tiesa, o kas melas.
Filmas, paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie Niujorko dailininkę Ketrin Veldon, kuri atvažiuoja į Šiaurės Dakotą su tikslu nutapyti garsaus indėnų vado Sėdinčio Jaučio portretą. Tuo pačiu metu JAV vyriausybė vis labiau spaudžia amerikos indėnus dėl žemių, o Sėdintis Jautis vadovauja pasipriešinimui prieš JAV pajėgas.
Tai tikra istorija apie užkietėjusį vagį Forestą Takerį, kuris dužiąją savo gyvenimo dalį praleido arba plėšdamas bankus, arba sėdėdamas kalėjimuose ir bandydamas pabėgti iš ten. Sulaukęs 78 - aštuonerių, Takeris ir vėl imasi senų darbelių.
Filmas sukurtas pagal vienos skaitomiausių Norvegijos autorių Herbjorg Vasmo trilogijos („Dinos knyga“, „Laimės sūnus“ ir „Karnos kraitis“) pirmąją dalį. XIX amžiuje šiaurės Norvegijos pajūryje gyvena jaunoji Dina. Vaikystėje ji atsitiktinai tapo savo motinos skausmingos mirties kaltininke. Traumuota šio įvykio ir ignoruojama tėvo, mergaitė ilgainiui virsta laukinuke. Tik jaunas šeimos mokytojas Lorchas randa su ja bendrą kalbą: jis atveria Dinai muzikos pasaulį, čia ji gali išreikšti savo skausmą ir jausmus. Dar visai jauną tėvas ją ištekina už gerokai vyresnio Jakobo. Šis ją myli ir gerbia, tačiau negali įprasti prie jos nevaldomų jausmų. Nelaimingo atsitikimo metu, į kurį įsipainiojusi ir Dina, Jakobas žūsta. Po jo mirties Dina sėkmingai tvarko savo namus ir ūkį, be to, susilaukia kūdikio. Tačiau vieną dieną sutikusi netikėtai pasirodžiusį paslaptingąjį rusą Leo, Dina pagaliau atranda savo sielos brolį.