Besibaigiant II-ajam pasauliniam karui Šiaurės Ispanijos gyventojai drąsiai stojo į pilietinį karą su paskutiniais fašistinio rėžimo palikuoniais. Brutualusis kapitonas Vidalis net nemano pasiduoti ir iškelti baltos vėliavos. Norėdamas kuo greičiau numalšinti maištą, nenumaldomas fašistas mobilizuoja ginkluotą smogikų būrį prie miško, kuriame slapstosi pagrindinė sukilėlių grupuotė. Kartu su juo į kaimo gyvenvietę atvyksta 11-metė mergaitė, kurios mama neseniai ištekėjo už Vidalio ir netrukus ruošiasi gimdyti. Mažoji Ofelija jaučiasi neapsakomai vieniša ir nekenčia žiauraus įtėvio, kuris rūpinasi vien tik negimusiu kūdikiu ir labai trokšta sūnaus. Vieną naktį mergaitę pažadina į fėją panašus keistas vabzdys ir nuveda ją link miške esančio labirinto iš krūmų ir medžių. Būtent ten Ofelija sutinka gigantišką sutvėrimą vardu Panas, kuris netikėtai prabyla sodriu žmogišku balsu. Siaubūnas išdidžiai praneša mergaitei, kad ji yra prieš daugelį metų mirusios princesės reinkarnacija...
Jaunas naivus vaikinas susipažįsta su prostitute Alabama ir ją pamilsta iš pirmo žvilgsnio. Tačiau Alabama turi labai žiaurų sutenerį, kuris nieku gyvu nenori paleisti jos. Tad vaikinukas nužudo sutenerį, paima 5 milijonų dolerių vertės narkotikus ir su mergina bėga per Ameriką. O juos jau vejasi mafija...
Naktinio Hamburgo gatvėmis visu greičiu lekia mašina. Tiesiai į sieną. 40-metis turkas Cahitas, pasišlykštėjimą savo gyvenimu malšinantis alkoholiu, taip nusprendė baigti gyvenimą. Tačiau nepasisekė: jis liko gyvas ir suknežintas. Cahitas patenka į kliniką, ir susipažįsta su jauna turke Sibele. Norėdama išvengti konservatyvių tėvų primestų vedybų, Sibele įkalba Cahitą fiktyviai santuokai. Dabar ji gavo taip trokštamą laisvę ir galimybę džiaugtis gyvenimu. Dramatiška dviejų žmonių santykių istorija, kurioje susipina tragizmas, komiški ir melodramatiški momentai, tradicijų ir šiuolaikinio gyvenimo, Rytų ir Vakarų konfliktai. Šis jauno turkų kilmės vokiečių režisieriaus Fatiho Akino filmas tapo atgimstančio Vokietijos kino ženklu, pelniusiu pagrindinį Berlyno festivalio prizą „Aukso lokį” ir kino publikos simpatijas daugelyje šalių.
Austrija, 1900-ieji. Iliuzionisto Eizenhemo triukai iš proto veda net reginių išlepintą Vienos aukštuomenę. Du įtarūs ponai, detektyvas Ulis ir princas Leopoldas, nusprendę išsiaiškinti iliuzionisto paslaptį, nusiunčia pas jį gražuolę Sofiją. Mergina iškart atpažįsta Eizenhemą, kurį dar vaikystėje buvo įsimylėjusi, bet negalėjo susitikinėti, nes šis priklausė vargšų sluoksniui. Jausmai atgyja, tačiau Sofija jau pažadėta princui Leopoldui. Kad atgautų mylimąją, iliuzionistas Eizenhemas pasirengęs iki tol dar neregėtam triukui.
Haroldas Krikas yra užkietėjęs vienišius, kuris maniakiškai dievina skaičius. Galbūt todėl jis dirba auditoriumi mokesčių inspekcijoje ir kiekvieną dieną privalo kantriai skaičiuoti. Tačiau vieną ypač neįprastą dieną griežtomis taisyklėmis ir skaičiais apribotas auditoriaus rutininis pasaulis subyra į šipulius. Tą nelemtą ir juodą trečiadienį Haroldas prisimins ilgai. Pirmoji problema - sugenda jo laikrodis, kuris iki šiol buvo nepakeičiamu pagalbininku ir ištikimiausiu draugu. Antroji ir žymiai rimtesnė problema - jis pradeda girdėti nepažįstamą balsą. Šio paslaptingo britišku akcentu paryškinto moteriško balso daugiau niekas negali girdėti. Haroldas iš pradžių net nesugeba suvokti, kam priklauso tas mistinis balsas.
Janas, Pėteris ir Julija išgyvena romantiškiausią ir pavojingiausią metą – jaunystę, pilną revoliucinių idealų. Jauni maištautojai nenumaldomai trokšta pakeisti pasaulį. Jie gyvena labai kukliai, sunkiai dirba už mažus atlyginimus ir velniškai nekenčia prabangos pertekusių turtuolių. Jie nori apversti pasaulį, padaryti skurdžius turtingais, o turtingus priversti būti dosniais. Tiesą sakant, jų jaunystės nerūpestinga nepavadinsi. Niokodami svetimus namus ir net užgrobę įkaitą, trijulė kenčia ir nuo širdies problemų: Julija jaučia vienodą palankumą abiem bičiuliams. Ką daryti su įkaitu? Kaip ištrūkti iš meilės trikampio? Viskas labai paprasta – įkaitą paleisti, o gyventi trise – juk tai nuostabu! Kai kurie „Svajotojai“ nesikeičia...
Valdingu charakteriu pasižyminti Barbara Kovet dirba vienoje Londono mokykloje. Ji sugeba pažaboti pačius nepaklusniausius mokinius, tačiau iš tiesų po griežtumo kauke slypi vienišas, draugų ir artimųjų neturintis žmogus, vakarais savo mintis išliejantis nesibaigiančiame dienoraštyje. Kol vieną dieną mokykloje ir Barbaros gyvenime atsiranda Šeba. Nuoširdi, šilta dailės mokytoja, turinti gražią šeimą, randa kelią į Barbaros širdį. Įsiliejusi į Šebos gyvenimą, pagyvenusi moteris joje randa ištikimą draugę, kurios visada ieškojo. Tačiau viena netikėtai atskleista intymi paslaptis visam laikui pakeičia jų draugystę...
Po pergalės prieš Šrederį vėžliukai išsibarstė po visą pasaulį. Tačiau Niujorke bręsta naujas pavojus – pramonininkas Maksas Vintersas surinko senovinių monstrų-karių armiją. Pasauliui gresia rimtas pavojus. Vieninteliai, kas gali jį išgelbėti – vėžliukai nindzės.
Profesionalus kaskadininkas Džonis Bleizas, norėdamas išsaugoti tėvo gyvybę, ryžosi parduoti savo sielą velniui. Jo gyvenimas neatpažįstamai pasikeičia, nes tenka išsiskirti su mylimąja Roksana ir pasinerti į vienatvės liūną. Tik nugalėjęs šėtono sūnų Juodaširdį jis galės susigrąžinti sielą...