Praėjo 22 metai. Normanas Beitsas grįžta namo. Teismui pripažinus Normaną Beitsą „psichiškai sveiku“, jis paleidžiamas iš psichiatrinės ligoninės, nors Laila Lumis (Marion Krein sesuo) protestuoja. Grįžęs į savo namus (ir jų pašonėje esantį motelį), Normanas užmezga draugystę su vietinės užkandinės padavėja Mere. Tuo metu, kai jis bando prisitaikyti prie normalaus gyvenimo, Beitso motelio apylinkėse įvykdomos žmogžudystės. Ar ponia Beits vėl grįžo, kad valdytų Normano veiksmus, ar kruvinos skerdynės yra kieno nors kito rankų darbas?
Vieno iš kalėjimo kaliniai, laikomi patys pavojingiausiais pasaulyje. Su jais negalima susitarti, jų negalima perauklėti. Kartą, negailestingus niekšus nusprendžia pamokyti. Juos iškviečia į tolimą salą ir nurodo tikslą – išgyventi. Praėjus nedaug laiko, žmogžudžių grupė supranta, kad tikslas nepasiekiamas, kadangi jie toje negyvenamoje saloje – ne kas kitas kaip taikiniai. Atsidarė medžioklės sezonas ir dabar žmonės, kurie anksčiau galėjo nei už ką vienas kitam perkąsti gerkles turi susivienyti, kad jiems patiems nieko neperkąstu...
Prieš penkerius metus buvo nužudytos Hario žmona ir dukra, ir visus šiuos metus dvasiškai palūžęs vyras bandė atsigauti nuo sielvarto. Sužinojęs apie galimą žudikų buvimo vietą, Haris prabunda iš sielvarto ir tarsi keršto angelas pasiryžta nesustoti, kol jie visi bus nužudyti.