Amerikiečių epinė drama, legendinės šeimyninės sagos apie italų mafijos gimimą pirmoji dalis, pelniusi tris „Oskarus” ir keturis „Aukso gaublius”. Puikus Marlono Brando vaidmuo įvertintas „Oskaru”, kurio aktorius atsisakė. Populiariojo Mario Puzo to paties pavadinimo romano ekranizacija. Veiksmas vyksta 1945 metais Niujorke. Tarp dviejų mafijų klanų vyksta žiauri, žūtbūtinė, kruvina kova. Dono Korleonės mafija - tai pirmiausiai šeima, susijusi giminystės ryšiais, draugyste ir net meile. O klano galva yra visų krikštatėvis tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme. Kruvinų kovų scenos ir idiliški šeimos švenčių vaizdai – vestuvės, krikštynos. Don Korleonės sūnus Maikas iš švelnaus, intelektualaus jaunuolio virsta šaltakrauju diktatoriumi, kuriam svetimi tėvo mieli gestai.
“Gyvenimas yra gražus” yra kaip du filmai: pirmame pasakojama jauno žydo Guido (Roberto Benigni) istorija. Guido, kaimo prasčiokas, atvyksta į miestelį dirbti pas savo dėdę viešbutyje. Eina 1939-ieji, fašizmas Italijoje vis labiau stiprėja ir pasirodo pirmosios antisemitizmo apraiškos. Tačiau Guido politika nerūpi: jis įsimyli jauną mokyklos mokytoją Dorą (Nicoletta Braschi, tikroji Benigni žmona) ir pasitelkęs visą savo padūkusį žavesį ir sėkmę užkariauja jos ranką ir širdį (nepaisant to, kad Dora jau buvo susižadėjusi). Guido ir Dora sukuria nuostabią šeimą ir jiems gimsta puikus sūnus. Dabar prasideda antras filmas, veiksmas vyksta koncentracijos stovykloje. Guido ir jo sūnus Giosue (Giorgio Cantarini) yra ištremiami. Dora įlipa į ta patį traukinį, tuo įrodydama, kad jai šeima svarbiau už asmeninę laisvę. Tėvas nenori sakyti sūnui, kodėl jie pateko į šitą mirties stovyklą ir kodėl jis negali būti kartu su mama, todėl sugalvoja tokią gudrybę...
XIII a. Škotijoje Viljamas Volesas veda savo žmones į sukilimą prieš Anglijos karalių, suteikusį aukštuomenei "Prima Nocta" teisę - privilegiją pasiimti neturtingas nuotakas pirmajai nakčiai. Škotai nėra patenkinti brutaliais anglais, šeimininkaujančiais jų žemėse, tačiau neturi lyderio. Volesas, narsiai gindamas savo žmones, tampa gyva legenda ir puola Angliją...
1860-aisiais leitenantą Džoną Danbarą perkėlė tarnauti į tolimą užkaborį laukinėse prerijose. Ten jį nuolat kankina baimė, nes netoliese gyvena Siksų genties indėnai. Jis neramiai laukia kovos. Tačiau atsitinka pats netikėčiausias dalykas – Džonas su jais susidraugauja. Tai sukelia naujų problemų – jis patenka į patį naujųjų Amerikos užkariautojų ir indėnų konflikto židinį.
„Didelė žuvis“ pasakoja istoriją tarp mirštančio tėvo Edvardo Bloomo (Albertas Finney) ir jo sūnaus Willo (Ewanas McGregoras), kuris bando sužinoti daugiau apie savo tėvą, rinkdamas įvairias istorijas, kurias jam papasakojo. Taigi Will atkuria savo gyvenimą legendų ir mitų serijoje, įkvėptoje kelių jam žinomų faktų. Bet iš savo motinos Sandy noro vėl suvienyti tėvą su sūnumi jis pradeda suprasti tėvo nesantaiką. Jo pasakojimuose yra kelionių aplink pasaulį ir kliedesių, apimančių milžinus, tornadas ir raganas.
1876-ieji. Kapitonas Natanas Algrenas, gerbiamas JAV armijos karininkas veteranas, gyvena šlovingos praeities prisiminimais. Kadaise jis rizikavo gyvybe dėl savo šalies ir piliečių, žinojo, kas yra draugystė, atsidavimas, auka, tačiau laikai nuo JAV pilietinio karo pabaigos gerokai pasikeitė. Pragmatizmas pakeitė drąsą, nuo žemės paviršiaus išnyko tokios vertybės kaip pasiaukojimas ir garbė. Natanas Algrenas jaučiasi prarandąs savo sielą, nesuvokiąs modernėjančio pasaulio, nerandąs jame vietos. Kitame pasaulio krašte tokios pat mintys ramybės neduoda kitam kariui. Tai Katsumoto - garbingiausias samurajų kovotojas. Vakarietiškos tradicijos, modernaus pasaulio atributai - telegrafo linijos, geležinkeliai – viskas, atrodo, tik griauna tas dvasines vertybes, kurias vertino samurajai ir už kurias ištisus šimtemčius kovojo. Vertybes, kurių laikosi ir kurios tebėra tokios pat svarbios nepailstančios sielos kariui Katsumoto.
Garsiojo režisieriaus Stiveno Spilbergo filme – grupelė ateivių nusileidžia tyrinėti Žemės, tačiau juos užklumpa slaptosios tarnybos ir mokslininkams iš kitos planetos reikia kuo skubiau skristi namo. Tačiau vienas nespėja į skraidančią lėkštę. Vargšelis prieglobstį randa paprastoje amerikeičių šeimoje. Labiausiai jam patinka berniukas, vardu Elijotas – ateiviui artima siela. Jiedu netgi jaučią tą patį, ir jei ateivis išgeria alaus, tai Eliotas apgirsta. Oi, kokių nuotykių berniukas patiria mokykloje! Kol ateivis bando prisitaikyti prie gyvenimo Žemėje, jo stropiai ieško specialiosios tarnybos. Ar joms pavyks surasti nežemišką būtybę?..
Prispirus reikalui Peteris Parkeris visuomet apsivelka raudonai mėlyną kostiumą ir pavirsta žmogumi-voru.Kuoktelėjęs mokslininkas Otto Oktavijus sumeistravo sau mechanines kojas. Jų pagalba blogų minčių apsėstas niekšas gali skraidyti ir laipiotis pastatų sienomis.Tuo tarpu, žavioji Merė Džein vis nori išsiaiškinti tikruosius Peterio jausmus, nors jau susitikinėja su nauju vaikinu.
Prabėgo penkeri metai nuo to laiko, kai Peteris Parkeris tapo žmogumi-voru, ir 3 metai, kai jis prisiekė daugiau nevilkėti šio herojaus kostiumo. Pažadą teks sulaužyti... Blogio jėgos vėl atakuoja, o "Žmogų-vorą" pradeda valdyti Simbiotas...