Nuostabios Benetų šeimos dukterys patinka visiems. Natūralu, jog viena merginų sužavi kaimynystėje apsigyvenusį turtingą aristokratą Čarlzą Binglį. Tačiau Čarlzo sesuo neigiamai vertina beprotišką brolio įsimylėjimą. Jai atrodo, kad Benetai – pernelyg neturtingi ir neverti bendrauti su aukštuomene. Tokią jos nuomonę palaiko ir Binglio draugas Darsis – kilmingas ir turtingas džentelmenas. Tačiau netikėtai jis pats pradeda suvokti, jog pamilo kitą Benetų dukterį – gražuolę Elizabet, kuri... atstumia jaunąjį aristokratą. Protingai ir energingai gražuolei, kilusiai iš neturtingos, bet senos gerbiamos šeimos, Darsis pasirodo pasipūtęs ir pernelyg patenkintas savimi. Be to, labai jau skirtingos jų padėtys visuomenėje, o ir aplinkinių skleidžiamos piktos paskalos trukdo įsižiebti meilei. Tarsi to būtų negana, apylinkėje pasirodo paslaptingas ponas Vikhemas - jaunas išvaizdus leitenantas.
Vaidybinis filmas pasakoja jaunos Anglijos karalienės Elžbietos istoriją. Po katalikės karalienės Marijos mirties jaunoji protestantė Elžbieta paveldi sostą.Ji tuoj pat įsitraukia į valstybės reikalus, o svarbiausia – į rūmų intrigas. Jaunoji karalienė vis labiau verčiama tekėti, tačiau jos mylimasis – lordas Robertas Dadlis – netinkama kandidatūra. Intrigų išvarginta Elžbieta pasipriešina didikams ir priima netikėtą sprendimą.
1932 m. apniukusi lapkričio diena. Į sero Viljamo Mak Kordalo dvarą Gosford Parke susirenka grietinėlė. Svečiai pasirengę mėgautis prabanga, puikiais valgiais bei kitiems malonumams. Tačiau svečius išgąsdina nusikaltimas: šeimininkas randamas nebegyvas. Kaip juokavo britų kritikai, juostoje nusifilmavo visi aktoriai, kada nors gavę D.Britanijos pasą. Ir iš tiesų – pagrindinių aktorių čia per dešimtį. Visi jie susirenka į senovišką anglišką užmiesčio vilą pašaudyti fazanų. Ponai ir jų tarnai. Čia ir yra didysis filmo pasiekimas – išmoningai perteikti aukštuomenės ir patarnautojų santykiai, pirmas ir antras gyvenimo aukštai. Centrinė figūra – Williamas McCordle (Michaelis Gambonas), namo savininkas ir šiaip pasiturintis žmogus, kurio turtai rūpi visiems, išskyrus jį. Klausimas, kurį iškelia Altmanas – kiek toli gali nueiti kiekvienas jų. Atsakymas – trečiojoje epo valandoje.
Paveikta piktų raganos kerų, nuostabi princesė Gizelė iš savo nuostabios animacinės ir muzikos pilnos karalystės nubloškiama į jai nesuvokiamą ir bauginantį nūdienos pasaulį – pilkas ir purvinas Manheteno gatves. Šokiruota šios visiškai naujos aplinkos, kuri nė iš tolo neprimena pasakos, Gizelė iš visų jėgų ima ieškoti būdų, kaip sugrįžti į savo saugų pasaulį. Vieną dieną ji sutinka žavų skyrybų advokatą, kuris pasišauna jai padėti. Nepaisant to, kad pasakų šalyje jos laukia nuostabus princas, Gizelė pajunta, kaip pamažu ima įsimylėti savo naująjį pažįstamą.
Vieniša ir nerimo kankinama Ketė Elis pasamdo vyrą, kuris turės pabūti jos vaikinu jos sesers vestuvėse. Jos planas, bandymas apgauti buvusį sužadėtinį, kuris ją metė prieš dvejus metus, pasirodo esąs ne toks jau ir tobulas.
„Elžbieta: aukso amžius“ prasideda tuo karalienės valdymo laikotarpiu, kuomet visi trokšta užimti sostą, o aplink valdovę verda intrigos bei išdavystės. Netrūksta ir išorinių problemų: Ispanijos karalius Filipas II siekia užkariauti Angliją ir paversti ją katalikiška šalimi. Besiruošdama mūšiui su Ispanija, karalienė susipainioja savo jausmuose. Iš vienos pusės ją kamuoja karališki įsipareigojimai, iš kitos – netikėtai suliepsnoję jausmai serui Valteriui... „Elžbieta: aukso amžius“ – tai pritrenkiantis pasakojimas apie didingą istorijos laikmetį, apie moterį, tuo pat metu sugebėjusią būti ir valdove, ir meiluže. Tai juosta apie istorinę asmenybę, kurios vardas su didžiule pagarba iki šiol tariamas ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir visoje Europoje bei Vakarų pasaulyje. Nesuprasti savo aplinkoje, abu šie vyrai pamažu ima pažinti vienas kitą. Ir nors tai vyksta neakivaizdžiai, neišvengiamai artėja atomazga, po kurios išlikti galės tik vienas iš jų.