Išpuoselėtame, taikiame ir idiliškame priemiestyje, šalia mielų spalvotų namelių ir rožių krūmų vešliose vejose stūkso juoda troba be menkiausios žalumos užuominos. Ignoruodamas draugiškai bendraujančius kaimynus, šiame namelyje gyvena Gru – piktas veikėjas. Apsuptas būrio ištikimų tarnų – mažų geltonų būtybių, nepasižyminčių išmintimi – Gru planuoja didžiausią istorijoje vagystę. Gru rengiasi pavogti… mėnulį! Tai neturėtų būti itin sunku – Gru disponuoja tikrai solidžiu pačių įvairiausių ginklų, įrankių ir aparatų arsenalu. Tiesa, jie ne visuomet šimtu procentų atitinka Gru poreikius: mat genialus išradėjas, kuriantis šiuos ginklus – šiek tiek neprigirdi. Ir gavęs iš savo šeimininko užsakymą ne visuomet pagamina būtent tai, ko pageidauja Gru. Kaip ten bebūtų, planas pavogti mėnulį atrodo tobulas, visi klastingai vagystei reikalingi įrankiai pagaminti, tačiau čia atsitinka kai kas visiškai nenumatyto.

Čarlis yra užkietėjęs senbernis, besinaudojantis visais tokio gyvenimo būdo teikiamais privalumais. Tuo tarpu Denas nors ir buvo vedęs, tačiau neilgam – žmona jį paliko. Čarlis ir Denas yra geriausi draugai, kurių gyvenimai, nepaisant skirtingų požiūrių, norų ir istorijų, galų gale tapo gana panašūs. Vieną dieną bičiuliams ant galvų beveik tiesiogine to žodžio prasme nukrenta septynmečiai dvyniai, kuriais Čarlis ir Denas privalo pasirūpinti. Tačiau kaip tai padaryti, kuomet vaikų auginimo patirties abiejų gyvenime nė su padidinamuoju stiklu nerasi? Situacija tokia, kad atsisakyti neįmanoma ir draugužiai ima mokytis naujos vaidmenys – tėčio. Šie mokslai jiems abiems pamažu, bet užtikrintai, atskleis daugybę naujų dalykų ir parodys, kas iš tikrųjų svarbu gyvenime.