Tomas A. Andersonas dieną būna paprastas kompiuterių programuotojas, o naktį – tampa programišiumi Neo. Jis jau seniai abejojo tikrove, tačiau tiesa, kurią netrukus sužino, pranoksta jo vaizduotę. Su Neo susisiekia legendinis programišius Morfijus, vyriausybės laikomas teroristu. Morfijus parodo Neo tikrąjį pasaulį – nusiaubtą dykynę, kur didžiąją žmonijos dalį valdo mašinos. Žmonės įkalinti dirbtiniame pasaulyje – Matricoje. Neo grįžta į Matricą ir kaip sukilėlis ima kovoti su mašinų agentais.
Niujorko policininkas Džonas Makleinas atvyksta į Los Andželą aplankyti žmonos, kuri darbovietėje linksminasi Kalėdų vakarėlyje. Staiga pastatą užgrobia teroristai. Profesinė pareiga, žmoniškumas ir meilė suteikia ryžto stoti į žūtbūtinį mūšį.
1876-ieji. Kapitonas Natanas Algrenas, gerbiamas JAV armijos karininkas veteranas, gyvena šlovingos praeities prisiminimais. Kadaise jis rizikavo gyvybe dėl savo šalies ir piliečių, žinojo, kas yra draugystė, atsidavimas, auka, tačiau laikai nuo JAV pilietinio karo pabaigos gerokai pasikeitė. Pragmatizmas pakeitė drąsą, nuo žemės paviršiaus išnyko tokios vertybės kaip pasiaukojimas ir garbė. Natanas Algrenas jaučiasi prarandąs savo sielą, nesuvokiąs modernėjančio pasaulio, nerandąs jame vietos. Kitame pasaulio krašte tokios pat mintys ramybės neduoda kitam kariui. Tai Katsumoto - garbingiausias samurajų kovotojas. Vakarietiškos tradicijos, modernaus pasaulio atributai - telegrafo linijos, geležinkeliai – viskas, atrodo, tik griauna tas dvasines vertybes, kurias vertino samurajai ir už kurias ištisus šimtemčius kovojo. Vertybes, kurių laikosi ir kurios tebėra tokios pat svarbios nepailstančios sielos kariui Katsumoto.
Sukrečianti istorija išsamiai atpasakojanti garsųjį 1971 m. Stanfordo (JAV) universiteto mokslininkų vykdytą “Kalėjimo eksperimentą”, jo eigą ir labai netikėtus rezultatus. Po elementarios atrankos sveiki, stabilios psichikos vyrai dviems savaitėms “pasodinami” į dirbtinį kalėjimą. Ištisą parą stebimi užsakovų, 12 eksperimento dalyvių tampa “kaliniais”, kiti 8 “prižiūrėtojais”. Nuo pat pirmos dienos vyrai iš gatvės suskyla į priešiškas stovyklas. Su pažeminimais nelinkęs taikstytis jaunuolis tampa “savųjų” lyderiu ir kaipmat užsitarnauja su kiekviena diena žvėrėjančių “prižiūrėtojų” neapykantą. Vyrai akimirksniu įsijaučia į vaidmenis, ima pamiršti esą tik žaidimo dalyviai ir, svarbiausia, žmonės. Eksperimentas suka neprognozuota linkme, kol galiausiai apskritai netenka kontrolės. Atrodytų, ką reiškia 5 dienos improvizuotame kalėjime? Deja, jie irgi taip galvojo. Bandos jausmas, noras išsiskirti, dominuoti ar įrodyti savo pranašumą daro savo.
Japonija, XIX a. Zatoiči – aklas senukas, kuris pragyvenimui užsidirba žaidimu kauliukais ir darydamas masažą. Tačiau po šia kuklia išore slepiasi kovotojas, meistriškai valdantis kalaviją, turintis žaibišką reakciją ir smūgiuojantis neįtikėtinu tikslumu. Zatoiči atvyksta į nuošalų kalnų miestelį, kuris yra Gindzo gaujos valdžioje. Negailestingas Gindzo sunaikina visus, kurie atsiranda ant jo kelio, o nuo tada kai į jo gaują įstojo galingas samurajus Chatori – jo nieks nebegali sustabdyti. Žaidimų salone Zatoiči ir jo ištikimas jaunasis draugas Sinkiti susipažįsta su dviem geišom.
Marni Edgar, pasivadinusi netikru vardu, darbinasi į įvairias kompanijas ir trumpai padirbusi dingsta su įstaigos pinigais. Ilgą laiką merginai pavykdavo išsisukti, tačiau kartą, visai to nežinodama, ji įsidarbina pas Marką Ratlandą, kuris su žaviąja vagile jau buvo susidūręs. Jis neskuba įduoti jos policijai, o imasi ją šantažuoti versdamas už jo tekėti. Šitaip jis tikisi išsiaiškinti keistų Marni poelgių priežastis. Pamažu Markas supranta, kad ji ne tik kleptomanė, ji – psichopatė, kenčianti nuo daugybės kompleksų ir fobijų. Markas verčia Marni nepasiduoti savo baimėmis ir atsikratyti praeities fantomų.
Kaip tapti žvaigžde? Paprastai. Vienas kitą dievinančių meilužių pora, Melori ir Mikis, tarsi pamėgdžiodami legendinius gangsterius Bonį ir Klaidą, automobiliu malasi po Ameriką ir žudo visus, pasipainiojusius jų kelyje. Trys savaitės – 52 lavonai. Jiedu dievina vienas kitą ir niekina visą likusią žmoniją. Serija žiaurių nusikaltimų – puikus masalas sensacijų ištroškusiai žiniasklaidai. Žurnalistai nusikaltėlius paverčia superherojais. Kiekvienas kadras liudija, kad žiaurumas ir prievarta yra neišvengiama žmogaus prigimties dalis.
Antrojoje „Matricos“ trilogijos dalyje visagalės mašinos sužino paskutinio žmonių miesto Ziono dislokacijos vietą. Kompiuteriai ketina iškasti tunelį Žemės šerdies link ir pasiųsti juo menkiausią judesį užfiksuojančius robotus-kamikadzes sentinelus, kurie sprogsta ir sunaikina viską aplinkui. Neo, Morfėjus, Trinitė ir visa pasipriešinimo komanda tęsia kovą su mašinomis.
Prieš pat nacionalinę JAV šventę – liepos ketvirtąją – danguje pasirodo keisti skraidantys objektai. Juos pilotuoja ateiviai, kurių ketinimai visai nedraugiški. Atėjūnai iš kitos planetos yra sumanę sunaikinti žmoniją ir užgrobti Žemę...
Paskutinėje „Matricos“ trilogijos dalyje karas tarp žmonijos ir mašinų pasiekia kulminaciją: Ziono armija, padedama drąsių civilių savanorių, desperatiškai bando atsilaikyti prieš sentinelų invaziją. Zioniečių rankose – visos žmonijos ateitis. Tuo metu Neo laukia lemiamas mūšis su žiauriuoju agentu Smitu.
Džonas Šaftas – bebaimis Niujorko policijos detektyvas. Visuomet vilkintis juodą odinį apsiaustą Džonas Šaftas nepripažįsta jokių autoritetų, ginčus linkęs spręsti kumščiais ir todėl dažnai konfliktuoja su kolegomis. Šis pareigūnas tiria painias ir sudėtingas, dažnai su rasizmu susijusias bylas. Vieną naktį šalia naktinio baro žiauriai nužudomas juodaodis vaikinas. Atvykęs į nusikaltimo vietą, Džonas Šaftas nė kiek neabejoja, kad tai garsėjančio žiaurumu rasisto Valterio Vadeo rankų darbas. Vienintelė Džono Šafto viltis - baro padavėja, kuri matė kaip baltaodis rasistas turtuolis užmušė tą juodaodį smūgiuodamas per galvą su beisbolo lazda. Tačiau mergina bijo susidorojimo ir atsisako liudyti teisme. Neturėdamas reikalingų įkalčių teisėjas paleidžia vaikiną už piniginį užstatą, kurį sumoka jo tėvas turtuolis. Vos išėjęs iš kalėjimo Valteris pabėga į Šveicariją. Pralaimėjęs Džonas Šaftas palieka Niujorko policiją ir savais metodais imasi tirti šią bylą.
Gotemo miesto juodasis sargas susiduria su niekingu duetu: Dviveidžiu ir Ridleriu. Dviveidis nepagrįstai kaltina Betmeną dėl nelaimingo įvykio teismo salėje, po kurio jam buvo sužalota pusė veido. Kompiuterių genijus Riddleris, anksčiau dirbęs Briuso Veino kompanijoje, sukuria mechanizmą, kurio pagalba gali perimti informaciją iš bet kurio Gotemo gyventojo smegenų, tame tarpe ir Briuso Veino, kuris nenori, kad paaiškėtų jo slaptoji pusė. Buvusio cirko akrobato Diko Greisono šeimą nužudė Dviveidis, tad jis tampa Veino apsauginiu ir Betmeno naujuoju partneriu Robinu.