Vienas iš dažniausiai aprašinėtų, gausiausiai išžiūrėtų ir daugiausiai apkalbėtų Federico Fellini šedevrų 1963 m. uždirbo jam "Oskaro" premiją geriausio užsienio šalies filmo kategorijoje. Pagrindinį vaidmenį atlieka legendinis Marcello Mastroianni, kuriam teko garbė įkūnyti režisieriaus alter-ego Guido. Guido ką tik sukūrė gerą filmą ir dabar nori atgauti jėgas sanatorijoje, pabendrauti su sąžine, prisiminti vaikystę, santykius su griežtais tėvais, pasvajoti apie buvusias ir esamas gyvenimo moteris. Bet normaliai pailsėti maestro neleidžia nuo jo tiesiogiai priklausomi žmonės - prodiuseris, scenaristas, žmona, meilužė, keli būsimojo filmo aktoriai. Prodiuseris jau išleido kalną pinigų gigantiško paviljono statyboms. Tačiau jis nežino, kad Guido net nenutuokia, koks bus jo kitas filmas.
1942 metais Vokietija sutelkė visas jėgas kovai su priešais tiek sausumoje, tiek vandenyje. Tūkstančiai povandeninių laivų, kurių kodinis pavadinimas prasideda raide U, ieško ir naikina priešo laivų vilkstines. Filmas pasakoja apie tragišką vieno povandeninio laivo plaukiojimą. Visi jaučia karo pabaigą ir Vokietijos pralaimėjimą. Jūreiviams nusibodo karas, girti jie tyčiojasi iš vadų. Norėdama kariams pakelti dvasią vadovybė siunčia į povandeninį laivą karo korespondentą, kuris turi juostoje užfiksuoti drąsių jūreivių šiokiadienius. Iš pradžių viskas klostosi kuo puikiausiai. Tačiau netikėtai povandeninis laivas susiduria su anglų karo laivu. Įvyksta mūšis. Tą akimirką, kai laivo įgula rengiasi švęsti pergalę, jų laukia visiškas pralaimėjimas...
Už lango 1984-ieji. Iki Berlyno sienos griūties liko penkeri pavojingo ir baisaus gyvenimo metai. Vos ne kiekvieną Rytų Vokietijos piliečių žingsnį kontroliuoja 100 tūkst. negailestingų slaptosios policijos Stasi agentų ir dar 200 tūkst. savanorių skundikų, kurie siekia žinoti absoliučiai viską apie kitų žmonių gyvenimus. Saugumui ištikimai tarnaujantis kapitonas Gerdas Viesleris dėl darbo aukoja asmeninį gyvenimą. Jis šventai tiki socialistiniais idealais, sugeba užuosti disidentus per tūkstantį žingsnių ir žino geriausius būdus išgauti informaciją. Kai ministro kėdėje įsitaisęs buvęs kolega Hempfas paprašo atidžiau stebėti neva įtartiną populiaraus rašytojo Georgo Dreimano elgesį, Gerdas Viesleris jo bute įtaiso daugybę "blakių" ir pradeda klausytis vyriškio pokalbių.
Išradingas žaidimų kūrėjas smarkiai rizikuoja stengdamasis pergudrauti dviveidžius tarpininkus ir susitarti su Sovietų Sąjungos biurokratais dėl tarptautinės licencijos teisių į vieną iš labiausiai atpažįstamų ir populiariausių žaidimų istorijoje.
Kuboje per nelaimingą atsitikimą žūva jūrininkas. Netrukus žmogžudyste apkaltinami du jauni karinio laivyno jūreiviai. Vašingtone dirbančiai karinio laivyno advokatei tiesa neatrodo aiški. Tirti bylą ji pakviečia ir advokatą Danielį. Teisininkai, kasdien susidurdami su vis naujomis kliūtimis, atkakliai artėja prie tiesos. Pagaliau, didelių vidinių prieštaravimų draskomi, jie turi galutinai apsispręsti – ginti vaikinus ar visomis išgalėmis slėpti laivyne vyraujančią ydingą tvarką.
Kol JAV karinio jūrų laivyno elitinės naikintuvų mokyklos mokiniai varžosi dėl geriausio klasėje, vienas drąsus jaunas pilotas iš civilio instruktoriaus išmoksta kelių dalykų, kurių nemoko klasėje.
Rokio draugas Apolas po kovos su siaubą keliančiu milžinu rusų boksininku Ivanu Dragu netenka gyvybės. Palaidojęs draugą ir kaltinantis save dėl jo žūties Rokis nutaria atkeršyti siaubūnui. Atsisakęs čempiono titulo jis meta iššūkį Ivanui. Eidrian būkštauja dėl vyro gyvybės, tačiau palaiko jį vykstantį į tolimą ir kupiną pavojų Sovietų Sąjungą, kur jį įdėmiai seka KGB. Rokio kova su Ivanu tampa tikru kruvinu mūšiu ir tęsiasi 15 raundų. Iškankintas, išvargęs Rokis randa jėgų paskutiniam, lemiamam smūgiui ir nokautuoja priešininką.
2000 m. rugpjūčio 10 dieną vienas didžiausių Rusijos povandeninių laivų „Kurskas“ išplaukė į karines pratybas Barenco jūroje. Rugpjūčio 12-osios rytą, dviejų minučių intervalu, laive nugriaudėjo du sprogimai, kuriuos išgyveno 23 jūreiviai iš 118 žmonių įgulos. Tačiau dėl lėtos Rusijos vyriausybės reakcijos ir nenoro priimti užsienio šalių pagalbą, siekiant išsaugoti karines paslaptis, išgyvenusių ir dėl savo gyvybių iš paskutiniųjų kovojusių jūreivių laukė dar šiurpesnis likimas. Po savaitės į „Kurską“ pagaliau įsigavę Norvegijos narai gyvųjų jame neberado.
CŽV agentas Edvardas Vilsonas (akt. Mattas Damonas) žino visus misijos Kiaulių įlankoje niuansus ir turi priėjimą prie slaptos informacijos. CŽV direktoriaus pareigas užimantis senatorius Filipas Alenas (akt. Williamas Hurtas) gavo užduotį išsiaiškinti numalšinto užpuolimo priežastis ir privalo paruošti detalią ataskaitą JAV prezidentui, todėl reikalauja konkrečių atsakymų iš Edvardo Vilsono. Būtent jo pečius užgula atsakomybė išsiaiškinti išdaviko asmenybę. Kadangi kruopščiai suplanuotas sąmokslas buvo akylai saugomas nuo pašalinių akių, tai beveik niekam abejonių nekelia šiurpinantis faktas, kad Kubos vadovybę įspėti galėjo tik labai aukštas pareigas užimantis žmogus. Jaunasis pareigūnas revizuoja žvalgybos surinktus ir nežinomo liudininko pateiktus svarbius duomenis, nagrinėja nekokybišką nuotrauką, klausosi prasto garso įrašo kasetėje ir tikisi nustatyti įslaptintą informaciją nutekinusį tautietį.