Dramatiškas filmas apie Vietnamo karą ir jame dalyvaujančių žmonių vizijas. Leitenantas Vilardas gauna įsakymą rasti pabėgėlių stovyklą, kuriai vadovauja paslaptingasis pulkininkas Kercas. Jauno karininko užduotis paprasta - sunaikinti maištininką kuo mažiau nusižengiant teisingumui. Tačiau velniškai sunkios kelionės metu jo komanda po truputį retėja ir pats Vilardas pradeda jausti, kad darosi vis labiau panašus į tą žmogų, kurį jam įsakyta nužudyti.

Vietname žmonės virto profesionaliais žudikais. Džokeris, Gyvulių Motina, Gomeris, Eitbolas, Kaubojus ir kiti - įtraukti į kruviną karo mėsmalę jūrų pėstininkai, muštruojami žiauraus leitenanto D.I., besineriančio iš kailio, kad jo auklėtiniai taptų visiškais bedvasiais gyvuliais, niekšais, padugnėmis ar dar kažkuo baisiau.

Alabamoje gyvenantis advokatas Atikas Finčas augina du vaikus: šešerių metų dukterį Džem ir sūnų Skotį. Filmo veiksmas prasideda tuomet, kai advokatas nusprendžia ginti afroamerikiečių kilmės vyrą, kaltinamą jaunos moters išprievartavimu. Toks sprendimas visam laikui pakeis ne tik tėvo, bet ir jo vaikų gyvenimus. Ar pavyks pakeisti žmonių požiūrį ir išsaugoti šeimą?

Markas Rentonas – sąmojingas, linksmas, bet ir liguistas, o kartais tiesiog nepakenčiamas – mūsų laikų herojus. Jo gyvenimas – klaikus narkotikų, sekso, naktinių diskotekų ir aistros futbolui mišinys. Begalė nevykėlių, melagių, psichopatų, vagišių ir valkatų dedasi jo draugais. Markas kartais bando atsikratyti įsisenėjusių įpročių, bet nesėkmingai. Jis ir pats niekaip negali apsispręsti, ką pasirinkti: dabartinį pavojingą, beprotišką lėkimą nežinia kur, ar ramų, padorų ir viskuo aprūpintų gyvenimų.

„Raudona“ – ne tik legendinės Krzysztofo Kieślowskio spalvų trilogijos finalas, bet ir paskutinis režisieriaus filmas. Ženevoje gyvenanti geraširdė manekenė Valentina savo automobiliu netyčia partrenkia šunį. Savininko paieškos ją nuveda pas į pensiją išėjusį teisėją, kurio vienas mėgiamiausių užsiėmimų – elektronio sekimo įrenginio pagalba klausytis kaimyno telefono pokalbių. Užsimezgęs prieštaringas ryšys, kartu su fone vykstančiomis, iš pirmo žvilgnsnio nesusijusiomis kaimynų pavydo ir išdavystės dramomis, subtiliai primena, kad gyvenimas yra „force majeure“, nenugalima jėga, ir kad nei jo, nei jo pasekmių nuspėti ar suvaldyti neįmanoma.

Filmo „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ scenarijus paremtas romanu „Ar androidai sapnuoja elektronines avis“(Philip K. Dick). Veiksmas vyksta 2019 metų lapkritį, tamsiame ir niūriame Los Andžele. Tai ateitis kurioje egzistuoja dirbtinai sukurtos, protingos būtybės - replikantai. Naujoji šių androidų karta „Nexsus-6“ niekuo nesiskirtų nuo žmonių jei nebūtų stipresni, greitesni ir turėtų emocijas. Šie replikantai atsiduria už įstatymo ribų. Kovoti su jais paskiriami specialūs policijos būriai, o ypatingai žiauriai ir klastingai replikantų grupei sutramdyti pasitelkiamas pagrindinis filmo „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ veikėjas Dekardas (vaid. Harisonas Fordas).

1945 m. balandžio 20-oji diena, Berlynas. A. Hitleris su svita slepiasi bunkeriuose po Vokietijos Kanceliarija su vadu kartu slepiasi ir jo asmeninė sekretorė Traut Jungė - 22-jų metų rausvaskruostė mergina iš Miuncheno. Rusų armija supa Berlyna vis glaudesniu žiedu, sostinė pavirtusi griuvėsiais. Vokietijos pralaimėjimas neišvengiamas – Berlyną gina tik saujelė kareivių, remiama Liaudies Nerguliariosios kariuomenės (Volkssturm) ir paauglių iš Hitlerio Jaunimo formuočių. Giliai bunkeriuose A. Hitlerio meilužė Eva Braun ruošia 56-ojo Fiurerio gimtadienio šventę.

1860-aisiais leitenantą Džoną Danbarą perkėlė tarnauti į tolimą užkaborį laukinėse prerijose. Ten jį nuolat kankina baimė, nes netoliese gyvena Siksų genties indėnai. Jis neramiai laukia kovos. Tačiau atsitinka pats netikėčiausias dalykas – Džonas su jais susidraugauja. Tai sukelia naujų problemų – jis patenka į patį naujųjų Amerikos užkariautojų ir indėnų konflikto židinį.

Už baro savininko nužudymą suimamas armijos leitenantas Frederikas Menjonas. Jis tvirtina, kad barmenas sumušė ir išprievartavo jo žmoną Laurą. Nukentėjusioji taip pat palaiko šią įvykio versiją, tačiau teismo medicinos ekspertas neranda jos išprievartavimo įrodymų. Ginti Menjoną pavedama kukliam provincijos advokatui Polui Bigleriui. Kaltinamasis nelinkęs bendradarbiauti, o teismui pirmininkauja teisėjas iš kito miesto. Bigleris puikiai supranta, kad jo laukia labai sunkus procesas, o laimėti bylą galimybių ne taip jau ir daug...

Skambant Bachui, jo muzikos taktu linguoja vandenų žolės, žmogus ruošiasi į tolimą kelionę, prieš tai dar atsisveikina su tėvu. Pasiekęs planetą Soliarį, jis randa erdvėlaivyje keistus ir beviltiškai nusiteikusius ten dirbančius mokslininkus. Soliaris šiems gali materializuoti sapnus. Netrukus Kelvinui tai atsitinka ir pačiam – pradeda po sapnų sugrįžinėti jo nusižudžiusi žmona, kurią labai sudėtinga iš naujo sunaikinti. Pirmoji Stanislawo Lemo knygos ekranizacija. Andrejus Tarkovskis nekuria mokslinės fantastikos filmo, jam įdomesnė vidinė Kriso Kelvino kelionė į save, kurią išprovokuoja mąstanti planeta Soliaris, ir apmąstymai apie žmogų...

Tai britų drama apie Raudonųjų Khmerų rėžimą Kambodžoje, paremta dviejų žurnalistų patirtimi – kambodžiečio Ditho Prano ir amerikiečio Sidnėjaus Šanbergo.

Beribės žinios, ypatinga galia, nemirtingumas. Kad tai turėti - reikia kiekvieną naktį žudyti. Tokią tiesą jaunam reporteriui sutarto interviu metu atskleidžia malonios išvaizdos vampyras. Jis pasakoja apie savo gyvenimą, trunkantį 200 metų... Aistringos meilės istorijos ir skaudžios netektys, išdavystės ir amžina vienatvė. Jo draugai ir meilužiai palieka šį pasaulį, o nemirtingam vampyrui lieka nenumaldomas kraujo troškimas.

Pagal Isako Dineseno (Isak Dinesen) knygą. Įspūdingas meilės trikampis senojoje Afrikoje. Garsios šeimos dukra Karen išteka už turtingo barono, pažadėjusio jai baronienės titulą ir amžiną meilę Afrikos plantacijoje. Baronas, kaip paaiškėja, besąs išlaidūnas, girtuoklis ir svetimoteriautojas. Argi galima jį lyginti su netikėtai pasirodžiusiu paslaptingu Afrikos medžiotoju.