Niujorke penkiasdešimtmetis biržos prekiautojas Deividas Moranas pamato benamį, kurį partrenkia automobilis. Jis nedelsdamas gelbsti vyriškio gyvybę ir ima jį gaivinti. Vėliau namuose Moranas studijuoja paveikslą, kurį akivaizdžiai nupiešė vaikas. Tos dienos įvykis jam priminė 1958 m. vasarą įvykusį incidentą, kai jis nesugebėjo imtis veiksmų, kad išgelbėtų gyvybę. Likusi filmo dalis vyksta yra kaip prisiminimas. Paauglys Deividas Moranas prie vietinio upelio gaudo vėžius, kur susitinka su nauja miestelio mergina, šešiolikmete Megan Lafin. Megan ir jos mažoji sesutė, dešimtmetė Siuzana, ką tik apsigyveno pas Deivido kaimynę, išsiskyrusią Rut Čandler ir jos tris sūnus. Meg ir Siuzana (kurią suluošino poliomielitas) neseniai tapo našlaitėmis.
Oliveris (akt. Azhy Robertson‘as) nuo pat kūdikystės buvo kitoks. Autizmo sutrikimą turintis vaikas, net ir sulaukęs mokyklinio amžiaus, gyvena savo pasaulyje, praktiškai nekalba ir šalinasi žmonių. Vaikai, kaip žinia, gali būti itin negailestingi tiems, kurie yra kitokie nei jie patys. Dėl savo kitoniškumo, Oliveriui būtinas mobilusis telefonas ar planšetė – kad jų pagalba galėtų bendrauti su aplinkiniu pasauliu. Vieną dieną nutinka kažkas nepaprasto: iš ekrano į jį kreipiasi nepažįstama būtybė, prisistatanti Lario vardu ir taip pat ieškanti draugo.
Kalėdos, prasidėjusios kaip dviejų šeimų bendra šventė, netikėtai virsta kruvinomis skerdinėmis, kai jų vaikai neaiškiomis aplinkibėmis suserga keista liga ir pradeda kenkti suaugusiems.