Grupė dailių merginų iškylauja gražioje vietovėje tarp uolų. Kai vienos iš jų dėmesį patraukia paslaptingos grotos, smalsi kompanija nusprendži leistis klaidžiais požeminiais labirintais. Drąsa ir naujų įspūdžių troškimas nugali baimę. Tačiau labai greitai jos ima gailėtis savo poelgio – netikėta akmenų griūtis užverčia išėjimą ir iškylautojos tampa uolos kalinėmis. Dabar jos priverstos lįsti vis tolyn į požemius, tikėdamosis rasti išėjimą. Netrukus merginos supranta, kad tamsa, baimė, alkis ir troškulys – ne vieninteliai jų palydovai šiose kraupiose katakombose. Uoloje kažkas gyvena. Ir tas kažkas labai susidomi viešniomis.

Kelionės iš Teksaso į Meksiką metu grupė jaunuolių renkasi kruviną autostopininką, kuris tvirtina, kad ji yra vienintelė išgyvenusi žudynę, įvykusią naktį priešais netoliese esantį namą. Tobe Hooperio (1974) to paties pavadinimo klasikos perdarymas.

Vieno iš kalėjimo kaliniai, laikomi patys pavojingiausiais pasaulyje. Su jais negalima susitarti, jų negalima perauklėti. Kartą, negailestingus niekšus nusprendžia pamokyti. Juos iškviečia į tolimą salą ir nurodo tikslą – išgyventi. Praėjus nedaug laiko, žmogžudžių grupė supranta, kad tikslas nepasiekiamas, kadangi jie toje negyvenamoje saloje – ne kas kitas kaip taikiniai. Atsidarė medžioklės sezonas ir dabar žmonės, kurie anksčiau galėjo nei už ką vienas kitam perkąsti gerkles turi susivienyti, kad jiems patiems nieko neperkąstu...