Vietname žmonės virto profesionaliais žudikais. Džokeris, Gyvulių Motina, Gomeris, Eitbolas, Kaubojus ir kiti - įtraukti į kruviną karo mėsmalę jūrų pėstininkai, muštruojami žiauraus leitenanto D.I., besineriančio iš kailio, kad jo auklėtiniai taptų visiškais bedvasiais gyvuliais, niekšais, padugnėmis ar dar kažkuo baisiau.
Istorija apie gyvenimą, kūrybą ir dvasinius blaškymus didingiausio ikonų tapytojo Andrėjaus Rubliovo istorinių įvykių fone draskomoje feodalinėje Rusijoje. Filmas buvo uždraustas rodyti Tarybu Sąjungoje, buvo nelegaliai parodytas Kanų kino festivalyje 1969 metais, sukėlė ten sensaciją ir buvo parduotas rodymui į daugeli pasaulio šalių. Tarybu Sąjungoje filmas buvo išleistas 1971 metais. Iki šių dienų „Andrėjus Rubliovas“ yra vienas iš didingiausiu Rusijos kinematografijos pasiekimų su tikru aktorių žvaigždynu. Pagal tarptautinių kinokritikų apklausas filmas įtrauktas į 100 geriausių filmų per visą kinematografijos istoriją.
Keliautojas, archeologas, lakūnas, diplomatas, idealistas, rašytojas ar žvalgas? Istorikų ginčai dėl ekscentriškosios Pirmojo pasaulinio karo asmenybės – pulkininko Tomo Edwardo Lawrence‘o, išgarsėjusio savo prieštaringai vertinamais veiksmais arabų kraštuose, netyla iki šiol. „Arabijos Lorensas“ pelnė net septynis „Oskarus“ bei visiems laikams liko kino istorijoje.
Kai visa tauta bijo vieno žmogaus, jam palikus valdžios sostą prasideda velniškai juokinga kova. Žinoma, dėl valdžios! Nuotaikingai komiška drama „Stalino mirtis“ atskleidžia tikrą istoriją nutikusią prieš daugiau nei 50 metų. Istorija puikiai žinoma visiems lietuviams, šioje komedijoje atsiskleis naujomis spalvomis. Miršta komunistų diktatorius Jozefas Stalinas. Po šio Didžiojo Tėvo mirties, ministrų kabinete pakyla įtampa – ministrai dalijasi valdžią. Vieni nori teigiamų pokyčių 1950-ųjų Sovietų Sąjungoje, kiti turi savų, gerokai nuodėmingesnių kėslų. Bet visus juos vienija vienas ir tas pats bruožas – valdžios godulys.
Istorinis filmas, perkeliantis į pasakiškus viduramžius. Jaunas arabų poetas paskiriamas ambasadoriumi ir keliauja per visą Europą, sutinka grupę vikingų. Kai vikingai priversti grįžti į tėvynę, kad padėtų į sunkią padėtį patekusiai karalystei, arabas išvyksta su jais.
Baigiantis 1787 m., iš Portsmuto išplaukė tristiebis burlaivis „Bounty“. Jam vadovavo 33 metų Viljamas Blajus. Įgula plaukė į Taičio salą pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Iš ten į Jamaiką ji turėjo nugabenti duonmedžio sodinukus. Taip britų valdžia tikėjosi išspręsti Jamaikos cukranendrių plantacijose dirbusių vergų maitinimo problemą. Tolima kelionė neturėjo kelti didelių rūpesčių. 28 metrų ilgio „Bounty“ buvo naujas ir tvirtas laivas, kapitonas – patyręs jūrininkas. Jis dalyvavo D.Kuko ekspedicijoje. Abejonių kėlė įgula – nedaugelis gerai išmanė savo darbą. Į laivą priimta jūrų pėstininkų komandai, kuri drausmintų nepaklusnius jūrininkus, saugotų įgulą nuo čiabuvių antpuolių. V.Blajus vyresnybės laikytas sumaniu, energingu, pareigingu karininku. Tačiau buvo griežto, o kartais ir žiauraus būdo. Jis plūsdavosi keiksmažodžiais, nepaklusniuosius liepdavo nuplakti arba sukaustyti grandinėmis.
Pulkininkas Trautmenas išsiunčia Džoną Rembo į Vietnamą. Stipruoliui tenka neįmanoma misija – jis turi surasti ir išvaduoti be žinios dingusius amerikiečių kareivius. Rembo laukia neįžengiamos džiunglės, pavojai, klasta ir žiaurūs išbandymai. Padedamas savo vietnamietės draugės Ko Bao, jis sužino, kad amerikiečiai pakliuvo į sadisto Vino ir rusų pulkininko Padovskio nagus. Narsusis kovotojas, vykdydamas operaciją, praranda mylimą merginą. Ko Bao mirtis pažadina Rembo širdyje dar nenumaldomą keršto troškimą ir beribę narsą. Dabar kiekvienas, pasipainiojęs Rembo kelyje, yra lavonas.
Politinis trileris apie tai, kokį poveikį karas su terorizmu turi skirtingoms amerikiečių grupėms. Vakarų pakrantės universiteto studentai Arianas ir Ernestas priima drąsų sprendimą įstoti į kariuomenę ir kovoti su terorizmu. Jų idealistą profesorių dr. Malėjų tai sujaudina ir neramina. Arianas ir Ernestas kovoja už savo gyvybes mūšio laukuose Afganistane ir tampa jungiamąja grandimi, siejančia dvi istorijas priešingose Amerikos pusėse. Kalifornijoje sielvartaujantis dr. Malėjus stengiasi prasibrauti iki privilegijuoto, bet viskuo nepatenkinto studento, kuris yra visiška Ariano ir Ernesto priešingybė, sielos. Istorijoms plėtojantis, jų gijos artėja viena prie kitos, vis dažniau persipina, kol galų gale paaiškėja, kaip dažnai neįtikėtinai skirtingi dalykai kartais turi milžinišką įtaką vienas kitam ir viso pasaulio istorijai.