Irako ir Turkijos pasienyje esančio Kurgistano kaimelyje gyvenantys žmonės desperatiškai trokšta sužinoti karščiausias naujienas. Vienintelis jų išsigelbėjimas yra 13-metis Soranas, kuris meistriškai instaliuoja palydovines antenas ir jau gavo "Satelito" pravardę. Berniukas organizuoja visus bendraamžius rinkti minas, kurių pilna aplinkiniuose laukuose, o po to ragina jas pardavinėti ir tokiu būdu užsidirbti pragyvenimui. Soranas įsimyli į kaimelį užklydusią benamę merginą liūdnomis akimis, kuri keliauja su nuo klastingo sprogimo nukentėjusiu broliu Henkovu ir aklu 3-jų metų berniuku. Kadaise užlipęs ant minos ir praradęs abi rankas Henkovas pasižymi neįtikėtina nuojauta. Jis visiškai neabejoja, kad greitai prasidės karas. Karas, apie kurį niekas neįspėjo Irako žmonių!
1967 metų liepą kilo masiniai neramumai, išprovokuoti nuolatinio baltaodžių dominuojamo Detroito policijos departamento brutalumo prieš afroamerikiečių bendruomenę. To rezultatas yra taip vadinamas „12-osios gatvės maištas“ – vienos mirtiniausių ir destruktyviausių riaušių Amerikos istorijoje. Riaušės truko penkias paras, nusinešė 43 žmonių gyvybes ir padarė finansinių nuostolių nuosavybei už šimtus milijonų dolerių. Dabar režisierė Kathryn Bigelow ir jos scenaristas Markas Boalas pristato šį istorijos epizodą juostoje „Detroitas“.
Filmo istorija pasakojama mielos 14-metės mergaitės Siuzės Salmon akimis ir lūpomis. Viskas prasideda, kuomet jos pačios kaimynas paauglę išprievartauja, nužudo, o jos kūną paslepia. Mergaitės dvasia iš dangaus stebi tiek kančioje ir nežinomybėje besiblaškančią savo šeimą, tiek savo nesugaunamumu įsitikinusį žudiką. Retkarčiais, matydama savo šeimos sprendimus ir veiksmus, stengiantis atskleisti savo dukters dingimo paslaptį, Siuzė įniršta; retkarčiais būna laiminga. Kartais ją apima nenumaldomas keršto troškimas, kartais – atlaidumas ir noras, kad jos artimieji pagaliau surastų ramybę.
1792-ųjų Ispanijoje siaučia inkvizicijos valdžia, kvailybė ir žiaurumas. Francisko Goja yra karališkųjų rūmų tapytojas. Jo mūza - pirklio dukra Inesa. Vien dėl to kad ji atsisako valgyti kiaulieną patenka į inkvizitorių rankas, kur yra žiauriai kankinama, kad prisipažintų jog išpažįsta judaizmą. Išgavus prisipažinimą inkvizijai sukliudyti nebegali niekas. Goja bando padėti per savo pažintis su kunigu ir karališkąja šeima, bet gražuolei Inesai gali padėti tik Napoleonas Bonapartas, tik ar nebus jau per vėlu?
Gavusi eilinę užduotį Čikagos žurnalistė Lorena išvažiuoja į Meksikos pasienio miestelį Chuaresą ištirti serijos neatskleistų žmogžudysčių – ten buvo nužudyta daugybė gamykloje dirbusių moterų. Tyrimo metu paaiškėja, kad aukų skaičius siekia šimtą. Norėdama kuo daugiau surinkti žinių apie nusikaltimus, Lorena stengiasi pelnyti vietos gamyklos darbininkų pasitikėjimą, tačiau galiausiai pati patenka į pavojų.