Filmo herojus – romantiškas keistuolis, kuris tik mamos padedamas išvengia nevispročių mokyklos. Nuo vaikystės invalidas, vaikščioja tik su specialiais protezais. Tačiau atsikračius protezų paaiškėja, jog jis gali greitai bėgioti ir gerai žaisti amerikiečių futbolą. Per futbolą patenka į koledžą. Vietnamo kare nuo žūties išgelbėja visą kuopą ir tampa didvyriu. Vos pradėjęs žaisti stalo tenisą, sėkmingai apgina armijos garbę. Nuo vaikystės draugauja su mergaite, kurią įsimyli, tačiau atsako sulaukia ne iš karto. Jis tampa milijardieriumi, nors išlieka kvailas, geraširdis ir naivus. Jam sekasi, jis visur pirmas. Ar tik kvailys gali būti geras, nesavanaudis ir kilnus?
„Edas Vudas“ – tai filmas apie iš tiesų gyvenusį Holivudo kino kūrėją, kuris gerbėjų dėmesio sulaukė jau po mirties. Ir visai ne dėl gerų filmų, o atvirkščiai – dėl niekam tikusių, anksčiau ne tik meno kritikų, bet ir žiūrovų nevertintų kino juostų. Nespalvotoje 1994 metais pasirodžiusioje E. Vudo biografijoje vaizduojamos nepaliaujamos nevykusio, tačiau niekuomet nepasiduodančio režisieriaus pastangos pelnyti šlovę didžiajame ekrane, nesėkmingi bandymai prilygti jo garbinamai legendai Orsonui Wellesui, skleidžiasi keista draugystė su Drakulą įkūnijusiu aktoriumi Bela Lugosi.
Šiek tiek idealizuota istorija apie skandalingo populiaraus žurnalo „Hustler įkūrėją. Kurdamas pornografinio turinio žurnalą kaip pramogą nuo katalikybės pavargusiai visuomenei, jis netikėtai tampa žodžio laisvės gynėju.
Trys istorijos apie opioidų pasaulį susiduria: narkotikų prekeivis surengia fentanilio gabenimo operaciją iš Kanados į JAV, architektė, kuri neseniai atsigavo nuo okiskdono priklausomybės, sužino apie savo sūnaus veiklą su narkotikais ir universiteto profesorius kovoja su netikėtais savo tyrimų darbdavio apreiškimais, jog vaistų kompanija su vyriausybę bando įtakoti įleisti naują „priklausomybės nesukeliantį“ nuskausminamąjį preparatą į rinką.