Marona – nedidukė labradoro mišrūnė. Nepalenkiamai atsidavusi ir nuoširdi – ji pripildydavo šviesos ir tyrumo kiekvienus namus, palikdavo ryškų pėdsaką savo šeimininkų gyvenimuose. Šie vienas po kito vadino ją skirtingais vardais, tikriausiai tik tiek ir prisiminė, tačiau Marona kiekvieną jų apsupdavo tik meile. Savo paskutiniąją valandą kalytė prisimena visus kadaise sutiktus ir besąlygiškai mylėtus žmones ir nusprendžia, kad laimė susideda iš trijų dalykų – pastogės, mylinčio šeimininko ir gero kaulo.

1970 m. lapkritį Londonas ruošėsi didžiausiam metų renginiui - „Mis Pasaulis“, mat tais laikais šis televizijos transliuojamas konkursas pritraukdavo rekordines 100 milijonų žiūrovų auditorijas. O mergaitės visame pasaulyje žiūrėjo jį, norėdamos vieną dieną pelnyti geidžiamiausią pasaulyje grožio karūną.

Čikagos laikraščio korespondentai vyksta į nedidelį miestelį patikrinti faktų. Juos pasiekė žinia, kad vienuose namuose apsigyveno tikras arkangelas Mykolas. Reporteriai tikėjosi visko – kad jie ras apsimetėlį, kad išvis nieko nears, bet tai, ką jie pamatė, nustebino visko mačiusius čikagiečius. Arkangelas Mykolas rūko, geria alų, pasižymi stipriu seksualiniu potraukiu, ir yra gerai įvaldęs labai spalvingą žodyną. Iškart buvo nutarta, kad jie turi atsivežti jį į Čikagą. Antraip jie rizikuoja būti apšaukti pamišėliais ar bent melagiais. Kelionė į Čikagą buvo tokia pat netikėta kaip ir pirmi įspūdžiai.