Dievo miestas - tai Brazilijos sostinė Rio de Žaneiras. Tiksliau, jos priemiesčio rajonai, kur į akis krenta ypač skurdus gyvenimas. Iš tiesų, Dievo čia niekur nėra. Pavydas, godumas, narkotikai, pinigai ir žmogžudysčių kraujas karaliauja šio miesto gatvėse. Roketas ir Mažasis Ze net neįsivaizdavo, kokius gyvenimo kelius jiems parinks likimas. Prieš dešimtį metų jie neturėjo pinigų, daug svajojo ir žaidė futbolą, bet negalėjo nepastebėti tikrosios realybės. Vaikų akyse sparčiai formavosi pirmosios gatvės gaujos, kurių nariai kraudavosi turtus iš narkotikų pardavimų ir organizuotų vagysčių. Tokiu būdu mažieji berniukai taip pat buvoi įtraukti į kriminalinę veiklą, nes tiesiog neturėjo kitokios išeities.

„Kartą Amerikoje“ veiksmas prasideda Niujorke, 3-iojo dešimtmečio pradžioje. Du žydų geto paaugliai Davidas ir Maksas – smulkūs nusikaltėliai, įsimylėję tą pačią gražuolę Deborą. Davidas užmuša juos persekiojusį gangsterį Bagsį ir patenka į kalėjimą. Po dešimties metų jis atgauna laisvę, Davido laukia Maksas. Laikai pasikeitė – JAV galioja prohibicijos įstatymas, o alkoholio kontrabandininkai tapo organizuoto nusikaltimų pasaulio lyderiais. Davidas ir Maksas taip pat pelnosi iš alkoholio. Veiksmas apima didžiulę laiko atkarpą. Filmas tai parabolė apie draugystę, ištikimybę sau ir principams, ir apie neišsipildžiusią meilę.

Juosta pasakoja apie 17-etį Džimą Starką, kuris su tėvais persikrausto į Los Andželą. Vaikinas nėra pavyzdingas berniukas, kuris klausosi savo motinos ar tėvo, jis pakliūva į policijos komisariatus dėl girtuokliavimo viešose vietose, o taip pat randa nemalonumų mokykloje. Kol vieną dieną jis nesutinka tos, dėl kurios jo požiūris į gyvenimą pasikeičia.

Los Andželo policijos departamento narkotikų skyriuje pradeda dirbti jaunas ir sąžiningas pareigūnas Džeikas Hoitas. Tačiau jau pirmąją darbo dieną jaunuolis įsitikina, kad jį globojantis ir apie darbo tvarką pasakojantis vyresnysis porininkas, kietas, visų gerbiamas Alonzo Harisas yra korumpuotas ir palaiko ryšius su narkomafija.

„Milerio sankryža“ kaip bebūtų, yra ne tik vienas iš iškiliausių gangsterinio filmo pavyzdžių, nagrinėjančių sausojo įstatymo problemą nusikalstamame pasaulyje, bet ir vienas iš svarbiausių brolių Coenų darbų, kuris savo preciziškai atgamintu praeito amžiaus ketvirtojo dešimtmečio laikotarpiu lenkia kitus jų žinomus, ir netgi labai aukštai vertinamus kino projektus, gavusius kultinį statusą.

1965 metai, Tulsos miestas Oklahomoje pasidalinęs į socialinius sluoksnius. Kiekvienos pusės jaunimas susiburia gaujas, pasiskirstydami į dvi stovyklas - darbo klasės griserius ir turčių pietuose gaują - socius. Abi pusės išnaudojoja kiekvieną progą paerzinti vieni kitus ir kas kartą susitikus kyla įtampa. Vieną vakarą socių gauja užpuola du griserius - Džonį ir Ponį. Džonis nuduria vieną iš socių ir tai sukelia virtinę įvykių.

Dešimtmetis našlaitėlis Oliveris prieglaudoje nebeapsikentęs bado, skurdo ir nuoskaudų, nusprendžia pabėgti. Mielas, visų paliktas berniukas iš mažo kaimelio tikisi kitokio gyvenimo ir vieną dieną pabėga į Londoną. Bet didelio miesto kreivose gatvelėse atvykėlio laukia dar daugiau pavojų nei jis paliko užnugaryje.