Kino gamyba yra nelengvas užsiėmimas. Pavyzdžiui, kuriant dokumentinį filmą apie vampyrus tikrai naudinga, kad veikėjai pažadėtų negerti kraujo iš jūsų kaklo. Dėl viso pikto svarbu nepamiršti skiltelės česnako ir kryžiaus ant kaklo. Viago (379 m.), Diakonas (183 m.) ir Vladislavas (862 m.) pažįstami jau daug metų. Jie tyliai ir ramiai gyvena nuomojamame name, bet seniai nemoka jokių mokesčių. Rūsyje vegetuoja pikčiausias ir vyriausias Piteris (net 8000 metų nešvenčia gimtadienių), kuris yra lyg iš akies trauktas Nosferatu. Kaip ir visiems padoriems vampyrams, bičiuliams būtinas šviežias kraujas. Jie šiek tiek nerimauja, kad jų niekas nekviečia į naktinius klubus. Galbūt adaptuotis visuomenėje padės ir maisto tiekimą užtikrins naujas geriausias draugas Stiu, kurio kraujo šiek tiek nori visi, bet draugiškai nutarė palikti jį žmogumi.

Oliveris (akt. Azhy Robertson‘as) nuo pat kūdikystės buvo kitoks. Autizmo sutrikimą turintis vaikas, net ir sulaukęs mokyklinio amžiaus, gyvena savo pasaulyje, praktiškai nekalba ir šalinasi žmonių. Vaikai, kaip žinia, gali būti itin negailestingi tiems, kurie yra kitokie nei jie patys. Dėl savo kitoniškumo, Oliveriui būtinas mobilusis telefonas ar planšetė – kad jų pagalba galėtų bendrauti su aplinkiniu pasauliu. Vieną dieną nutinka kažkas nepaprasto: iš ekrano į jį kreipiasi nepažįstama būtybė, prisistatanti Lario vardu ir taip pat ieškanti draugo.

Zoja (Olivia Wilde) - talentinga medicinos studentė, turinti didelių ambicijų. Su savo ne mažiau ambicingais ir talentingais kolegomis moteris atrado kai ką nuostabaus, galinčio visiems laikams pakeisti istoriją bei gyvenimo ir mirties sampratas. Atsitiktinumo dėka draugai atrado ir dabar tobulina serumą „Lozorius“ – priemonę, skirtą prikelti mirusiuosius antram gyvenimui. Po daugybės nesėkmių kompanijai pagaliau pavyksta serumo pagalba atgaivinti šunį. Tačiau po neilgai trukusios euforijos, medikus apima nerimas, nes šuo ima elgtis itin keistai. Zoja suvokia, kad serumą dar reikia tobulinti.