“Gyvenimas yra gražus” yra kaip du filmai: pirmame pasakojama jauno žydo Guido (Roberto Benigni) istorija. Guido, kaimo prasčiokas, atvyksta į miestelį dirbti pas savo dėdę viešbutyje. Eina 1939-ieji, fašizmas Italijoje vis labiau stiprėja ir pasirodo pirmosios antisemitizmo apraiškos. Tačiau Guido politika nerūpi: jis įsimyli jauną mokyklos mokytoją Dorą (Nicoletta Braschi, tikroji Benigni žmona) ir pasitelkęs visą savo padūkusį žavesį ir sėkmę užkariauja jos ranką ir širdį (nepaisant to, kad Dora jau buvo susižadėjusi). Guido ir Dora sukuria nuostabią šeimą ir jiems gimsta puikus sūnus. Dabar prasideda antras filmas, veiksmas vyksta koncentracijos stovykloje. Guido ir jo sūnus Giosue (Giorgio Cantarini) yra ištremiami. Dora įlipa į ta patį traukinį, tuo įrodydama, kad jai šeima svarbiau už asmeninę laisvę. Tėvas nenori sakyti sūnui, kodėl jie pateko į šitą mirties stovyklą ir kodėl jis negali būti kartu su mama, todėl sugalvoja tokią gudrybę...
Antrasis pasaulinis karas, Kasablanka. Amerikos emigrantas Rikas Bleinas vadovauja populiariausiam naktiniam klubui mieste. Ciniško vienišo vilko Bleino rankose atsitiktinai atsiduria du vertingi laiškai. Nacių majorui Štraseriui atvykus į Kasablanką, jam pataikaujantis policijos kapitonas Reno padarys viską, kad jam įtiktų. Jis netgi sulaikys čekų pogrindžio vadą Viktorą Lazlo. Rikas labai nustemba išvydęs Lazlo kartu su Ilsa, savo sena meile. Rikas pyksta ant Ilsos, nes kadaise Paryžiuje ji jį paliko, tačiau išaiškėjus, kad tam buvo rimta priežastis, jiedu planuoja pasinaudoti laiškais ir kartu pabėgti.
1942 metais Vokietija sutelkė visas jėgas kovai su priešais tiek sausumoje, tiek vandenyje. Tūkstančiai povandeninių laivų, kurių kodinis pavadinimas prasideda raide U, ieško ir naikina priešo laivų vilkstines. Filmas pasakoja apie tragišką vieno povandeninio laivo plaukiojimą. Visi jaučia karo pabaigą ir Vokietijos pralaimėjimą. Jūreiviams nusibodo karas, girti jie tyčiojasi iš vadų. Norėdama kariams pakelti dvasią vadovybė siunčia į povandeninį laivą karo korespondentą, kuris turi juostoje užfiksuoti drąsių jūreivių šiokiadienius. Iš pradžių viskas klostosi kuo puikiausiai. Tačiau netikėtai povandeninis laivas susiduria su anglų karo laivu. Įvyksta mūšis. Tą akimirką, kai laivo įgula rengiasi švęsti pergalę, jų laukia visiškas pralaimėjimas...
Už lango 1984-ieji. Iki Berlyno sienos griūties liko penkeri pavojingo ir baisaus gyvenimo metai. Vos ne kiekvieną Rytų Vokietijos piliečių žingsnį kontroliuoja 100 tūkst. negailestingų slaptosios policijos Stasi agentų ir dar 200 tūkst. savanorių skundikų, kurie siekia žinoti absoliučiai viską apie kitų žmonių gyvenimus. Saugumui ištikimai tarnaujantis kapitonas Gerdas Viesleris dėl darbo aukoja asmeninį gyvenimą. Jis šventai tiki socialistiniais idealais, sugeba užuosti disidentus per tūkstantį žingsnių ir žino geriausius būdus išgauti informaciją. Kai ministro kėdėje įsitaisęs buvęs kolega Hempfas paprašo atidžiau stebėti neva įtartiną populiaraus rašytojo Georgo Dreimano elgesį, Gerdas Viesleris jo bute įtaiso daugybę "blakių" ir pradeda klausytis vyriškio pokalbių.
Filme lygiagrečiai vaizduojami vienišos, be perstojo žiūrinčios televizorių našlės Saros Goldfarb, jos sūnaus Hario, šio draugės Marion ir narkotikų prekeivio Tyrone gyvenimai. Po to, kai sužino, kad dalyvaus TV žaidime, Sara pradeda vartoti dietines tabletes, nes bijo, kad jai netiks laimėta raudona suknia. Tuo pat metu Harris ir jo draugai vartoja kokainą ir heroiną. Narkotinėms medžiagoms užvaldant protą, kūną ir, galų gale, sielą, visų jų gyvenimas pradeda spirale ristis atgal...
1945 m. balandžio 20-oji diena, Berlynas. A. Hitleris su svita slepiasi bunkeriuose po Vokietijos Kanceliarija su vadu kartu slepiasi ir jo asmeninė sekretorė Traut Jungė - 22-jų metų rausvaskruostė mergina iš Miuncheno. Rusų armija supa Berlyna vis glaudesniu žiedu, sostinė pavirtusi griuvėsiais. Vokietijos pralaimėjimas neišvengiamas – Berlyną gina tik saujelė kareivių, remiama Liaudies Nerguliariosios kariuomenės (Volkssturm) ir paauglių iš Hitlerio Jaunimo formuočių. Giliai bunkeriuose A. Hitlerio meilužė Eva Braun ruošia 56-ojo Fiurerio gimtadienio šventę.
Policijos detektyvas Kitas Mileris skubiai iškviečiamas į nusikaltimo vietą: vyksta banko apiplėšimas. Jo priešininkas – intelektualus bankų plėšikas Daltonas, kuris, atrodo, iki smulkmenų suplanavo tobulą banko apiplėšimą. Netikėtai šiame supainiotame žaidime atsiranda naujas paslaptingas veikėjas – garsėjanti įspūdingais ryšiais, bet neaiškių tikslų turinti teisininkė Madalina. Iš kur ji atsirado ir ko ji siekia, dar labiau supainiodama tragiškai galinčią baigtis situaciją?
Nenorėdamas didinti politinės įtampos tarp Izraelio ir Palestinos, Stevenas Spielbergas prie filmo „Miunchenas“ kūrybinės komandos paprašė prisijungti Izraelio Ministrą Pirmininką Arielį Sharoną. Kartu su buvusiu JAV prezidentu B. Klintonu bei jo pagalbininkais šis politikas bus vienas iš patarėjų, padedančių baigti kurti ir reklamuoti juostą, atkuriančią tragiškus 1972-ųjų Miuncheno Olimpiados įvykius. „Nemanau, kad kokia nors meno rūšis – filmas, knyga, paveikslas – gali surasti išeitį iš beviltiškos šiandieninės Vidurio Rytų situacijos. Tačiau pabandyti verta. Kažkur tarp viso šito nesusitaikymo turi būti taikos prašytojas. Didžiausias priešas – tai ne palestiniečiai ar izraeliečiai. Didžiausias priešas šiame regione yra nesutaikomumas“, - įsitikinęs Stevenas Spielbergas.
Kai kas renka pašto ženklus, cigarų juosteles ar arbatos puodelius. Džonatanas išsaugo šeimos atmintį: nuotraukas, atvirukus, dirbtinius dantis, saujas žemių – visa tai sudėta į atskirus maišelius ir pakabinta ant sienos. Dabar Džonatanas siekia dar tolimesnių atsiminimų. Jis keliaus į Ukrainą ir ieškos moters, kuri 1942 m. išgelbėjo nuo nacių jo senelį.