Šis Kanų festivalio pagrindiniu prizu ir prancūzišku "Sezaru" apdovanotas japonų kino patriarcho Akiros Kurosawos filmas pasakoja alegorišką viduramžių Japonijos istoriją. Po imperatoriaus mirties, kad priešai nepasinaudotų sąmyšiu, nusprendžiama surasti valdovo antrininką. Juo tampa nuo mirties kartuvėse išgelbėtas vagis, panašus į imperatorių. Paties Šekspyro plunksnos vertas siužetas!

Žmonės pradeda kažkaip keistai elgtis. Šalti, bereikšmiai žvilgsniai, jokių emocijų ar užuojautos... Tokie tampa tave supantys žmonės. Žmonijai gresia mirtinas pavojus. Šio siaubo vardas kūnų žudikai. Atsitiktinai tapusi košmariškų įvykių ir ateivių nusikaltimų liudininkais grupelė žmonių pradeda kovą, kad išsigelbėtų. Siaubingos būtybės užmušinėja žmones ir keičia juos bejausmėmis bevalėmis kopijomis. Klonų tampa vis daugiau ir daugiau, ir nelieka abejonių, kad valdžią užgrobę kūnų grobikai...

Kaip jaustųsi žmonės, jei šalia jų gyventų robotai, sugebantys ne tik atlikti mechaninius darbus, bet ir galvoti, o gal net jausti? Ar mašinos gali patirti tokias pat emocijas kaip žmonės, kurie tas mašinas kūrė? Filmo veikmas vyksta tolimoje ateityje, kai mechaniniai robotai, vadinami Mechas, gyvena kartu su žmonėmis. Kiekvienas Mechas atlieka tam tikrą funkciją: yro Mechai - sodo prižiūrėtojai, yra padavėjai, jumoristai,tačiau vienintelis iš jų yra - Mecha vaikas. Jis yra 11-os metų. Jo vardas - Davidas ir jis jėga atskirtas nuo savo tėvų. Jis moka reikšti žmogiškus jausmus, nors pats yra tik robotas, mechaninė dėžė. Pirmasis robotas, kuris moka mylėti. Programavimo kompanijos "Cybertronics" darbuotojas įsivaikina ką tik sukurtą produktą, nes tikrasis jo sūnus nepagydomai serga ir yra kriogeniškai užšaldytas, kol nebus išrasti tinkami vaistai.