„Amarcord“ neretai vadinamas autobiografiškiausiu Federico Fellini filmu. Pats režisierius jį ne sykį pristatė kaip savo jaunystę atspindinčią kino novelę. Gimtuoju italų kino autoriaus dialektu „amarcord“ reiškia „Aš prisimenu“. Fellini pasakoja apie savo paauglystės metus Italijoje. Ketvirtojo dešimtmečio miestelis, valdomas fašistų valdžios, pilnas gyvų personažų, keistuolių ir svajotojų. Filme nėra siužeto, bet yra vaikiškos atminties nuotrupos, suvienytos į didžiulės nostalgijos ir nacionalinės sielos paieškos mišinį. Režisieriaus alter ego tampa žavus šviesiaplaukis jaunuolis Titas. Tačiau visi asmeniški prisiminimai ir išgyvenimai perkurti, transformuoti ir įvilkti į sapnų bei fantazijos rūbą. Realūs įvykiai pinami su tais, kurie tik galėjo įvykti, arba su tais, kurie tik įsivaizduojami buvę.
Vienas garsiausių kino istorijoje miuziklų, tobulai įkūnijęs dar vieną gražią Pelenės istoriją. Vienuolių auklėjama Marija (Julie Andrews) atvyksta į kapitono fon Trapo (Christopheris Plummeris) namus auklėti septynias šeimininko atžalas. Kadangi vaikų yra lygiai tiek, kiek gaidų, todėl būtent muzikos garsais naujoji auklė laimi išdykėlių simpatijas, o netrukus ir paties rūstaus jų tėtušio palankumą. Filmo pagrindą sudaro reali istorija, o tikroji Marija fon Trap 1958 m. buvo pripažinta "metų mama".
Didžioji praeito amžiaus 30-ųjų depresija Amerikoje. Klajodamas po šalį uždarbio paieškose, Čeinis atsiduria Naujajame Orleane. Čia jis vienam vadybininkui pasisiūlo išbandyti jį nelegaliose gatvės kovose. Pergalė po pergalės pradeda Čeiniui nešti neblogus pinigus. Netrukus jis susipažįsta su Liusi, tačiau ji puikiai supranta, kad Čeinis jau ne pirmos jaunystės ir šis jo užsiėmimas ilgai pinigų nebeneš.
Depresijos metai. JAV siautėja žavus plėšikas Džonas Dilingeris (akt. Johnny Depp), kurio žaibiški banko apiplėšimai iškėlė jį į nusikaltėlių populiarumo aukštumas. Niekas nesugebėjo sustabdyti Džono ir jo gaujos. Joks kalėjimas negalėtų jo sulaikyti.Tačiau purvini Džono Dilingerio darbeliai patraukia FBI vadovo J. Edgaro Hooverio (akt. Christian Bale) dėmesį. Jis paskelbia Džoną pavojingiausiu visuomenės priešu. Prasideda aršios ir nenuspėjamos gaudynės...
Filmo kūrėjus įkvėpė 1936 m. Japoniją sukrėtęs nusikaltimas. Du įsimylėjeliai – prostitutė ir autsaideris pasineria į savo sukurtą erotinių fantazijų pasaulį. Jų meilės apoteozė – mirtinas susiliejimas. Prostitutė buvo sulaikyta praėjus keturioms dienoms po meilužio nužudymo. Ji vis dar buvo apgirtusi nuo laimės. Filmas tiksliai ir negailėdamas žiūrovų atkurią įsimylėjėlių ritualus ir slogią 4-ojo dešimtmečio militaristinės Japonijos atmosferą.
Anglų aristokratė Sara Ešli atvyksta į Australiją, kur jos laukia didžiulis paveldėtos žemės su galvijų bandomis plotas. Paaiškėjus, kad stambūs galvijų augintojai prieš moterį surezgė sąmokslą, ketindami atimti žemę, atvykėlė pradeda ieškoti pagalbos ir netikėtai susipažįsta su Droveriu. Kartu jie leidžiasi į ilgą kelionę per šalį...
IV-ojo dešimtmečio Niujorkas. Trys gangsterių šeimos yra pasidalinusios miestą savo zonomis. Tuo metu nepaperkamų policininkų ir sąžiningų teisėjų nebuvo. Kai Harlemo valdanti "Karalienė" pradeda pelningą loterijų verslą, tai didžiausias jos priešas žiaurusis mafijozas Dutchas Schultzas sufabrikuoja bylą, ko pasekoje moteris atsiduria kalėjime. Savo reikalų patikėtiniu ji paskiria neseniai iš kalėjimo išėjusį Bumpy Johnsoną, kuris ketina paskelbti karą klastingajam Schultzui.
Ponia Erlin yra žinoma 4-ojo dešimtmečio Manheteno aukštuomenės dama. Ju turi tiek viliojančią praeitį, tiek skolų. Kad išvengtų abiejų, ji bėga iš Niujorko į Amalfi Krantą, ketindama pasikliauti savo žavesiu ir susikurti naują gyvenimą. Netrukus ji sutinka jauną porą, Megę ir Tomą Vindemerus. Lordas Vindemeras ir ponia Elein susidraugauja, kai Tomas mėgina padėti poniai Erlin grįžti į garbingą visuomenę. Deja, jų draugystė palaikoma svetimavimo ryšiais, kurie sukelia nepadorias apkalbas. Savo ruožtu ponią Erlin persekioja žaviai kvailas Tapis. Ir istorija tęsiasi toliau...