Bezilis, pusiau graikas pusiau anglas, laukiantis kol laivas jį nuplukdys Kreton, sutinka Aleksą Zorbą. Bezilis nutaria jį pasisamdyti. Kartu jie nuvyksta salon ir pradeda tvarkyti paveldėtą kasyklą. Atrodytų, nėra čia nieko linksma- visi veikėjai filme turi ar įgyja skaudžias patirtis, kurios gali nutemti žmogų pragaro gijomis žemyn, jei tik jis leisis. Zorba to ir moko- atsilaikyti. Gyventi su aistra, neprarasti jos, kad ir kas benutiktiktų. Jam padeda šokis, humoras, optimizmas. Žinoma, galime į jį žiūrėti kaip į lengvabūdį mergišių, mėgstantį pasilinksminimus ir romą, bet tai nebūtų tiesa. Jis turi savų demonų ir skaudulių, kuriuos įveikinėja taip, kaip jam atrodo geriausia.
1941 m. po kelių ekonomikos embargo mėnesių Japonija susiruošia pradėti karą su JAV. Ir pirmiausia nusitaiko į JAV karinio jūrų laivyno bazę Perl Harborą.
Tai realūs istoriniai įvykiai, kai 1965 metų lapkritį Ija Dranos slėnyje amerikiečių karių būrys susikovė su didžiule vietnamiečių armija. Papulkininkis Muras su 400 karių būriu siunčiamas į priešo užnugarį. Jie stoja į mūšį su penkis kartus didesne priešo kariuomene. Šis žiaurus mūšis be pertraukos vyko šimtą valandų. Per jį žuvo 79 amerikiečiai ir pusė visų vietnamiečių karių. Čia nebuvo nei laimėjusių, nei nugalėtų. Helas Muras, iki tol tiksliai vykdydavęs visus įsakymus, susimąsto apie karo esmę ir tikslus. Tačiau jo priešininkas pulkininkas Enas laukia naujų mūšių, naujo susitikimo su drąsiuoju Muru. Šis filmas - tikroviškas ir įtaigus kūrinys apie karo siaubą.
Tai ketvirtoji Jameso M. Caino romano, parašyto didžiosios depresijos laikais, ekranizacija. Pagrindinė herojė jauna moteris Kora, gyvena su graiku vyru Niku nuošaliame, nuosavame motelyje. Kartą pas juos užklysta bastūnas Frenkas, kuris iš karto susižavi Kora. Tarp jų užsimezga aistringas romanas. Frenkas ir Kora nusprendžia atsikratyti vyru ir išvykti iš šios nykios vietos.
Pulkininkas Viljamas Maknamara (vaid. Bruce Willis) patenka į vokiečių koncentracijos stovyklą. Jis nepasiduoda ir rengia pabėgimo planus, o jų įgyvendinimą palengvina koncentracijos stovykloje įvykdyta žmogžudystė. Žinodamas, kad kiekvieną akimirką gali žūti, Viljamas pradeda įgyvendinti apgalvotą pabėgimo iš stovyklos pragaro planą ir laukia tinkamo momento suduoti priešui atsakomąjį smūgį.
Kultinė kino juosta "Ant bangos keteros" apie banglentėmis skriejusius bankų plėšikus pirmąją „Greitų ir įsiutusių” dalį filmavusį režisierių Ericson’ą Core įkvėpė sukurti dar nutūktgalviškesnį filmą apie grupę gerai treniruotų atletų, galinčių čiuožti didžiausiomis bangomis ar be jokios įrangos įkopti į stačiausią uolą, puikiai valdančių motociklus, snieglentes ir "kostiumsparnius". Šiems ekstremalams įvykdžius virtinę neįtikėtinų apiplėšimų, jaunam FTB agentui Džoniui pavedama infiltruotis į jų gaują ir ją demaskuoti. Tačiau įgavęs gaujos vadeivos Bodžio pasitikėjimą ir sužinojęs jo tikruosius tikslus, Džonis ima abejoti, kieno jis pusėje.
Žurnalistė Reičelė Keler, pirmoje dalyje susidūrė su mistine vaizdajuoste, kurią pažiūrėjus, suskamba telefonas ir paslaptingas balsas praneša, kad žiūrovas mirs lygiai po septynių dienų. Iš pradžių ši istorija jai kone kėlė juoką, tačiau keturių paauglių mirtis, žurnalistę privertė sunerimti. Dar baisiau pasidarė, kai juostą peržiūrėjo mažametis Reičelės sūnus Aidanas. Tuomet moteris padarė viską, kad atskleistų mirtį sėjančios vaizdajuostės paslaptį ir atrodė, jog jai pavyko... Kad būtų lengviau pamiršti kraupius išgyvenimus, Reičelė Keler su sūneliu atvyksta į nuošalų kalnų miestelį. Čia ji įsidarbina vietos laikraštyje, susiranda naujų draugų, pradeda naują gyvenimą. Tačiau kaip tik tada, kai atrodo, jog patirtas siaubas liko kažkur toli praeityje, blogis vėl užgriūna triuškinančia jėga.