Režisierius ypač didžiuojasi 23 minučių trukmės scena bare, kuriame lėbauja ir karo reikalus palaidais liežuviais aptarinėja fiureriui užpakalį laižantys žiauruoliai naciai. Jų laukia, švelniai tariant, nekoks likimas, nes slaptai misijai pasiryžę žydų kilmės amerikiečių kareiviai po mažą žingsnelį infiltruojasi į priešo gretas, o po to stilingai ir brutaliai išžudys Trečiojo Reicho niekšus. Tuo tarpu nuo neišvengiamos egzekucijos pasprukusi ir kino teatrą Paryžiuje atidariusi žavi mergina planuoja asmeninę keršto akciją už lageryje sušaudytą šeimyną. Galite būti tikri, kad filme kraujas liesis upeliais, herojai laidys "tarantiniškus" sąmojus, o mes mėgausimės kinematografiškais momentais, kurių neveltui laukėme taip ilgai.
1942-ųjų žiema. Šeštoji vermachto armija kovoja sugriauto Stalingrado priemiesčiuose. Elitinis vokiečių kariuomenės būrys, pirmajame mūšyje praradęs pusę savo karių, tęsia sunkią kovą dėl išgyvenimo. Švilpiančios kulkos ir „katiušų“ staugesys, šaltis ir badas veda likusius kovotojus link beprotybės. Linija tarp gyvybės ir mirties tampa perregima. Praradę idealus fiurerio skelbiami šūkiai „laikytis iki galo“ įgauna visiškai kitokią, daug baisesnę prasmę...
1941 m. po kelių ekonomikos embargo mėnesių Japonija susiruošia pradėti karą su JAV. Ir pirmiausia nusitaiko į JAV karinio jūrų laivyno bazę Perl Harborą.
Londonas, paryžius, Madridas...30- aisiais metais Europa jiems galėjo suteikti bet kokius malonumus. Laisva meilė, bohema, lengvi pinigai. Anglė Gilda, airis Gajus ir ispanė Mija turėjo ne tik butą Paryžiaus centre, bet ir meilę, kuria dalinosi visi trys. Bet ore jau tvyrojo nuojauta apie artėjantį karą, kuris išskirtų juos visiems laikams...