Praėjo metai nuo to laiko, kai Normanas Spenceris nutraukė savo meilės romaną. Jo žavi žmona Claire tai užmiršo, o vedybinis Normano gyvenimas sugrįžo į įprastas vėžes ir atrodė tiesiog tobulas – toks tobulas, kad net ir tuomet, kai žmona pasakojo girdinti keistus garsus ir matanti jaunos moters šešėlį jų namuose, vyras įtikinėjo, jog tai tėra tikrų tikriausia iliuzija. Mokslininkui sunku būtų tikėti žmonos menininkės išgalvotais vaiduokliais. Tačiau Claire nerimastingai ieškojo tiesos ir protingo paaiškinimo tam, kas vyksta aplinkui, ir netrukus tapo visiškai akivaizdu, jog gąsdinantys ir sunkiai suvokiami dalykai jų namuose nėra prasimanymas… Klaidžiojantis šešėlis reikalavo Normano Spencerio ir jo gražios žmonos dėmesio… Tobulas gyvenimas pamažu virto tikru košmaru…
Buvę mokyklos draugai Haris, Kira ir Sidas susitinka per seno bičiulio, kuris žuvo automobilio avarijoje, laidotuves. Netektį kompanija aplaisto bare ir įkaušę sumano įsilaužti į kapines tam, kad dar kartų atsisveikintų su bičiuliu. Sidas kapinėse randa juodą voką, kuriame parašyta keista poema, raginanti gyvuosius šlovinti gyvenimą. Draugai ima šokti kapinėse . Deja, ši vieta turi savas paslaptis. Kartą jas įžeidęs – gailėsiesi visą gyvenimą.