1944 metų gegužės 6 diena. Tą dieną sąjungininkų armijos išsilaipina Normandijoje. Jauni amerikiečių kareiviai nežino, koks pragaras jų laukia, ir kupini ryžto bei vilties veržiasi į krantą, kur siaučia švininis priešo uraganas... Kapitonui Džonui Mileriui – tai didžiausias ir žiauriausias iš patirtų mūšių. Našlės Rajan trys sūnūs žuvo kare, liko vienintelis – eilinis Rajanas. Aukšti armijos pareigūnai nutaria, kad karas jau baigėsi ir jaunuolis privalo grįžti namo, rūpintis skausmo palaužta motina. Kapitonas Džonas Mileris ir septyni geriausi jo kareiviai gauna įsakymą rasti priešo užnugaryje besikaunantį Rajaną ir sveiką gyvą atgabenti į armijos štabą...
Filmo pasakojimas dėliojamas iš pagrindinio herojaus Aleksejaus, kurio prototipas yra pats Andrejus Tarkovskis, prisiminimų ir sapnų, į kuriuos sugrįžta jo motina, kaimo pievos, vaikystės namas, taip pat žmona Natalija ir sūnus Ignatas. Filmas apima tris laiko atkarpas – prieškarį, karą ir pokarį. Tačiau esminis įvykis, palikęs Aleksejaus gyvenime įspaudą – tėvų skyrybos. Filme herojaus nematome, tik girdime. Tačiau tai, kas matoma, yra jo atspindys.
1943 metai. Anglų karo belaisviai patenka į japonų stovyklą Birmos džiunglėse. Anglų belaisviams vadovauja pulkininkas Nikolsonas, kuris laikosi nuomonės, kad, jei jis ir jo kariai Singapūre pasidavė į nelaisvę karo vadovybės nurodymu, tai jis ir nelaisvėje lieka karo tarnyboje. Japonų stovyklos vadas pulkininkas Saito turi įsakymą pastatyti tiltą per Kvai upę. Tilto statyba vyksta labai lėtai. Saito visaip bando priversti anglų karininkus dirbti. Galų gale Saito nusileidžia ir sutinka, kad belaisviams vadovautų anglų karininkai. Nikolsonas su kitais karininkais pažada baigti statyboje sabotažus ir laiku pastatyti gerą tiltą. Jis nori, kad jo žmonės tikrai parodytų, ką gali. Karas ne amžinas. Pasibaigus karui visi galės didžiuotis, kad anglų belaisviai pastatė tokį nuostabų tiltą. Tuo tarpu JAV karo vadai organizuoja statomo tilto sprogdinimo operaciją. Diversantų užduotis: susprogdinti tilto atidarymo iškilmių proga pravažiuojantį traukinį...
Mažoji Čijo ramiai augo neturtingame žvejų kaimelyje, kol nelemtą dieną jos šeimos neištiko nelaimė – mirė Čijo motina. Našliui tėvui teko nepavydėtina dalia auginti dvi dukras. Nebegalėdamas mergaičių išmaitinti tėvas parduoda jas į Kiotą. Čia prasideda seserų vargai. Palydėtos į didmiestį įtakingo Pirmininko vyresnioji Čijo sesuo patenka tiesiai į žemiausio rango viešnamį, o vos devynerių sulaukusiai Čijo pasiseka – ji atsiduria vienuose garsiausių geišų namų ir patenka į šeimininkės – Motinėlės globą. Mergaitė tampa tarnaite, dirbančia tik už maistą ir stogą virš galvos, kol vyresnioji nenuspręs, kad ji tinkama tapti geiša.
Uralo kalnuose gimęs Vasilijus Zaicevas nuo pat vaikystės buvo mokomas šaudyti. Jis turėjo nepaprastai taiklią akį. Jo ginklo gaidukas nesudrebėdavo niekada. Prasidėjus karui, Vasilijus tapo vienu iš pagrindinių Stalino vadovaujamos rusų armijos snaiperių, ginančių sugriuvusio miesto tvirtoves. Vos per keletą savaičių jaunuolis nutraukė daugiau nei 140-ties vokiečių kareivių gyvybes, sunaudodamas tik po 1 - 2 kulkas vienam taikiniui. Gandas apie Vasilijų Zaicevą pasiekia patį Hitlerį. Pastarasis nejuokais susirūpina ir į Stalingrado mūšį meta dar vieną savo kozirį: į miestą prie Volgos išvyksta profesionalus ir bebaimis nacių snaiperis Maršalas Kionigas. Jo užduotis - pašalinti garsiausią Rusijos snaiperį Vasilijų Zaicevą. Jam atvykus, miesto griuvėsiuose prasideda nenuspėjamas ir neįtikėtinas dviejų profesionalių snaiperių žaidimas. Jam pasibaigus, iš dviejų liks tik vienas. Kas nugalės?
Filmo „Tamsiausia valanda“ veiksmas žiūrovą nukelia į Antrojo pasaulinio karo pradžią, kuomet į premjero postą įžengęs W. Churchillis turi priimti sunkiausią gyvenimo sprendimą. Tarsi viesulas po Vakarų Europą riedanti nacių armija jau netrukus pasieks Anglijos krantus. Suvokdamas, jog įsiveržimas – neišvengiamas, premjeras susiduria su aibe kliūčių – skeptiškai karo atžvilgiu nusiteikusiu karaliumi, nepasiruošusia visuomene, nesutarimais partijos viduje ir spaudimu eiti į derybas su nacistine Vokietija. Ką sunkiausią britams valandą nuspręs W. Churchillis – pamynus savo įsitikinimus stos į derybas su Hitleriu ar iš paskutiniųjų gins savo šalies piliečių teises ir laisvę? Ar patirdamas partijos ir karaliaus spaudimą vyras sugebės priimti vienintelį teisingą sprendimą, pakeisiantį jo šalies istoriją?
Filmo siužetas II pasaulinio karo pradžioje vokiečių alpinistų (jų tarpe ir garsus alpinistas Hainrichas Hareris) ekspedicija išvyksta į britų Indiją. Tačiau britams paskelbus karą nacistinei Vokietijai, ekspedicijos dalyviai suimami ir uždaromi į kalėjimą. Po keleto nesėkmingų bandymų Hareris su keliais kitais kaliniais pasprunka. Jis atsiskiria nuo kitų ir per Himalajus traukia į Tibetą. Prie jo prisijungia ir Pėteris Aufšnaiteris. Po alinančios kelionės, keliautojai galiausiai pasiekia uždraustąjį miestą – Lasą. Čia jie maloniai priimami ne tik vietinių gyventojų, bet ir valdžios atstovų. Tibetą valdo dar nedidelis berniukas – Dalai Lama XIV (Kundunas). Jis labai susidomi atvykėliais ir Hareris tampa jo mokytoju ir draugu. Tačiau Kinijoje valdžią paima komunistai ir reiškia pretenzijas į Tibeto žemes. Jie visiškai ignoruoja Tibeto kultūrą, naikina šventyklas ir žudo gyventojus.
1943-ieji metai. Prancūzų kolonijos gyventojai prisjungia prie prancūzų kariuomenės, kad apgintų savo tolimąją gimtinę nuo nacistų. Šie didvyriai jau seniai buvo pamiršti istorijos, bet jų žygdarbiai išliko žmonių širdyse. Jų dėka buvo laimėtos pergalės Italijoje, Provanse, Vozge, Elzase.