„Šindlerio sąrašas“ – tai tikrais faktais paremta Steveno Spielbergo epinė drama apie holokaustą Antrojo pasaulinio karo metais ir žmogų, kuris netikėtai tapo žydų gelbėtoju. Neatgailaujančiam mergišiui, sugebančiam pelnytis iš karo, Oskarui Šindleriui dirbo tik Lenkijos žydai, ši pigi darbo jėga gamino virtuvinius įrankius Trečiajam reichui. Tačiau, tapęs uždaro geto, kuriame buvo priversti gyventi Krokuvos žydai, žiaurios likvidacijos liudininku, Šindleris suprato, kad nacizmas yra tikrasis blogis. Jo darbuotojai išsiunčiami į darbo stovyklas, čia jiems vadovauja sadistiškas nacistas Amonas Giotė. Padedamas savo buhalterio Icchako Šterno, Šindleris ėmė sudarinėti sąrašą „svarbiausių“ žydų. Papirkęs Giotę, Šindleris sugebėjo iš stovyklos išlaisvinti 1100 žmonių ir užtikrinti jų saugumą įdarbinęs savo amunicijos gamykloje Čekoslovakijoje. Nuostabus Spielbergo filmas yra itin jaudinantis, stebina savo vaizdingumu ir nepalieka abejingų.
Vienas ryškiausių XX amžiaus protų. Vienas skausmingiausių jo užtemimų. Tikra Johno Forbeso Nasho gyvenimo istorija.J.F.Nashas jaunesnysis gimė 1928-aisiais metais - tais pačiais metais, kai garsus vengrų matematikas Johnas fon Noymanas sukūrė esmines vadinamąsias "žaidimų teoremas”. Po dvidešimties metų Nashas iš esmės peržiūrėjo jo teorijas ir sukūrė naujas. Jomis paremti visi nūdienos ekonomikos modeliai. 1958-aisiais žurnalas "Fortune” paskelbė Nashą gabiausiu savo kartos mokslininku. O jau kitąmet jis atsidūrė psichiatrinėje ligoninėje. Jam šėrė medikamentus, gydė elektrošoku, tačiau nieko nepasiekė. Praėjo trisdešimt metų ir Nashas staiga išgijo, nors gydytojai ir tvirtino, kad šizofrenija nepagydoma. Galiausiai jie nutarė, kad Nasho diagnozė nebuvo teisinga. Bet kas gi įvyko iš tiesų?
Pagal tragiškus, tačiau herojiškus tikrus įvykius sukurtoje juostoje pasakojama ypatinga istorija apie drąsą, pareigą, draugystę ir pasiaukojimą. Kuomet paprasti žmonės bėga kuo toliau nuo įsisiautėjusios stichijos, šie kasdieniai didvyriai skuba užkirsti jai kelią. Nepaisydami pavojų, gaisrininkai saugo savo šeimas, namus, bendruomenes – kartais ir savo gyvybės kaina. Įtampos kupinoje dramoje apie įsisiautėjusią stichiją puikiai atskleidžiamas pagrindinis „Granito kalno karštagalvių“ moto: „Nesvarbu, su kuo susiduri. Svarbu, kas tuo metu stovi šalia tavęs“.
Daug metų išdirbusi prostitutė bare susipažįsta su jauna mergina, kurią šeima išsiuntė gydytis nuo lesbietiškų polinkių. Šioje aplinkoje moteris atranda meilę, ir viso savo apgailėtino gyvenimo prasmę, tačiau per vėlai... Filmas pasakoja apie tikrus moters gyvenimo įvykius, kuri buvo apkaltinta žmogžudystėmis ir kalėjime 12 metų laukė mirties bausmės.
Džefas Baumanas tikrai nebuvo iš tų, kuriuos galima pavadinti idealiais vaikinais. Ne, jis nebuvo girtuoklis ar mušeika. Tik visiškai neteikė reikšmės tam, kas buvo svarbu jo merginai Erinai. Būtent – Džefas nuolat pražiopsodavo visus svarbius Erinos gyvenimo įvykius ir praleisdavo momentus, kuomet jai reikėdavo jo paramos ir palaikymo. Po eilinio barnio Džefas ryžtingai nusprendžia pabandyti pasikeisti. Žinodamas, koks Erinai svarbus artėjantis Bostono maratonas, vaikinas pasižada nė už ką nepraleisti šio įvykio ir pasitikti mylimąją prie finišo linijos. Atsipeikėjęs ligoninėje, Džefas išgirsta kraupią žinią: sprogimų sudarkytų jo kojų išgelbėti nepavyko. Apimtas įniršio, o vėliau puolęs į depresiją, vaikinas pamažu ima pratintis prie naujo gyvenimo. Jam reikės ne tik išmokti naudotis kojų protezais, bet ir išsigydyti sužeistą sielą.
Baigiantis 1787 m., iš Portsmuto išplaukė tristiebis burlaivis „Bounty“. Jam vadovavo 33 metų Viljamas Blajus. Įgula plaukė į Taičio salą pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Iš ten į Jamaiką ji turėjo nugabenti duonmedžio sodinukus. Taip britų valdžia tikėjosi išspręsti Jamaikos cukranendrių plantacijose dirbusių vergų maitinimo problemą. Tolima kelionė neturėjo kelti didelių rūpesčių. 28 metrų ilgio „Bounty“ buvo naujas ir tvirtas laivas, kapitonas – patyręs jūrininkas. Jis dalyvavo D.Kuko ekspedicijoje. Abejonių kėlė įgula – nedaugelis gerai išmanė savo darbą. Į laivą priimta jūrų pėstininkų komandai, kuri drausmintų nepaklusnius jūrininkus, saugotų įgulą nuo čiabuvių antpuolių. V.Blajus vyresnybės laikytas sumaniu, energingu, pareigingu karininku. Tačiau buvo griežto, o kartais ir žiauraus būdo. Jis plūsdavosi keiksmažodžiais, nepaklusniuosius liepdavo nuplakti arba sukaustyti grandinėmis.
Ši istorija papasakos apie bebaimius montuotojus, seniai įpratusius kasdien rizikuoti savo gyvybėmis. Jie kasdien lipa į aukštos įtampos linijų atramas, nes žino, kad geriau už juos niekas šito darbo nepadarys. Bet štai vienąsyk ir taip nelengvas darbo sąlygas iki ekstremalių apsunkina stichijos siautėjimas. Užklumpa neįtikėtinos galios vis stiprėjanti audra. Vyrams teks rimtai pakovoti už savo gyvybes.