Kai stiprios valios princesė atsisako ištekėti už žiauraus sociopato, ji pagrobiama ir uždaroma atokiame tėvo pilies bokšte. Jos kerštingam sužadėtiniui ketinant užimti tėvo sostą, princesė turi išgelbėti karalystę.

Ludwigas van Beethovenas visada aistringai domėjosi trimis dalykais: muzika, laisve ir tiesa. Jis visą gyvenimą kovojo su muzikinėmis ir socialinėmis konvencijomis, o jo muzika gyvens amžinai. 1779 metai. Vos aštuonerių sulaukęs Liudvigas jau vadinamas muzikos vunderkindu. Jis pasirenka neįprastą kūrybos kelią, sukeldamas aplinkinių nerimą. Po kelerių metų, neramiais politinių permainų laikais, jis susitinka su Mocartu. Muzikos genijus ir Prancūzijos revoliucija uždega Liudvigui širdį. Jis nebenori kam nors tarnauti, o trokšta atsidėti tik menui. Dėl tragedijos šeimoje ir užklupusios nelaimingos meilės kompozitorius vos nepalūžta. Tačiau sukaupia jėgas ir 1792 metais išvyksta į Vieną studijuoti pas Haidną. Visa kita jau tapo istorija.

Džiosiono epochoje piratų ir banditų įgula drąsiai plaukia į atšiaurius vandenis bei bando iššifruoti užuominas, kad rastų dingusį karališkąjį auksą anksčiau nei jų varžovai.

Filme pasakojama tik dalis didingos žiemgalių kunigaikščio Nameisio istorijos. XIII amžiuje Romos imperija siekė išplėsti savo valdas ir užvaldyti kuo didesnę Europos dalį. Dėl savo geografinės padėties ir prekybos galimybių Žiemgalos žemės buvo ypač patrauklus grobis. Vienintelė kliūtis – Žiemgalos žmonės ir narsūs kariai, niekada nebuvę pavergti ir valdomi kitų tautų. Romos popiežius siunčia į Žiemgalą savo sūnų Maksą, kuris pasitelkęs klastą ir kalaviją sieks užgrobti baltų žemes. Nameisis, jaunas ir dar nepatyręs Žiemgalos kunigaikštis, bandys suvienyti savo liaudį ir duoti atkirtį svetimšaliams. Livonijos kronikose jaunasis Nameisis greitai buvo pradėtas vadinti Žiemgalos karaliumi.