Septyni samurajai atvyksta apginti vargano kaimelio, kurį užpuolė plėšikai. Senas samurajus, kuriam dabar sunkūs laikai, gavo ūkininko prašymą apsaugoti miestą nuo banditų. Jis pasiėmė dar 6 samurajus sau į pagalbą, ir jie išmokino miesto žmones kaip apsiginti, o jie maitindavo samurajus 3 kartus į dieną.
Pietų Bostone gyvena keturi draugai – eiliniai dvidešimtmečiai. Jų laisvalaikis nesiskiria nuo tūkstančių kitų vaikinų. Tačiau vienas kompanijos narys – Vilas Hantingas – turi unikalią prigimtinę dovaną: jis – genijus. Kai matematikos profesorius pastebi jo gabumus, jis primygtinai reikalauja, kad Vilas liautųsi švaistyti savo talentą ir pirmiausiai nusiunčia jį pas psichologą. Savaitiniai susitikimai su nieko nepasiekusiu, bet kadaise daug žadančiu psichoterapeutu, naudingi abiem – ir pacientui, ir psichologui.
1942 metais Vokietija sutelkė visas jėgas kovai su priešais tiek sausumoje, tiek vandenyje. Tūkstančiai povandeninių laivų, kurių kodinis pavadinimas prasideda raide U, ieško ir naikina priešo laivų vilkstines. Filmas pasakoja apie tragišką vieno povandeninio laivo plaukiojimą. Visi jaučia karo pabaigą ir Vokietijos pralaimėjimą. Jūreiviams nusibodo karas, girti jie tyčiojasi iš vadų. Norėdama kariams pakelti dvasią vadovybė siunčia į povandeninį laivą karo korespondentą, kuris turi juostoje užfiksuoti drąsių jūreivių šiokiadienius. Iš pradžių viskas klostosi kuo puikiausiai. Tačiau netikėtai povandeninis laivas susiduria su anglų karo laivu. Įvyksta mūšis. Tą akimirką, kai laivo įgula rengiasi švęsti pergalę, jų laukia visiškas pralaimėjimas...
„Kelyje“ Federico Fellini samprotauja, ar žmogaus likimas yra nulemtas iš anksto. Ieškantis pagalbininkės savo pasirodymui cirkininkas Dzampano nutaria įsigyti Dželsominą – naivią merginą, savo elgesiu primenančią Charles‘o Chaplino filmų personažus. Nepaprastai nuoširdų ir emocionalų vaidmenį suvaidino režisieriaus žmona Giulietta Masina. Kartu jie rengia pasirodymus gatvėje, bet šią keistą sąjungą sunku būtų pavadinti laimingą. Dzampano nesibodi pakelti prieš ją ranką bei nuolat flirtuoja su kitomis moterimis, tačiau, kad ir ką jis bepadarytų, Dželsomina nesiryžta jo palikti. Paaiškinti Dzampano motyvaciją jos draugijoje irgi nėra lengva, tik filmo pabaigoje jam lemta suprasti, kad prarado vieną brangiausių jo likimo kelyje sutiktų žmonių.
Keturis metus komos būsenoje praleidusi mergina toliau tęsia keršto žygį prieš buvusius kolegas ir draugus, kurie pagrobė jos dukrelę, išniekino jos vestuves ir pasmerkė ją mirčiai. Bet "Nuotaka" netikėtai liko gyva ir nejaučia gailesčio samdomų žudikų grupuotės nariams... Toliau lauks dvikova su "Kalifornijos kalnų gyvatės" pravardę turinčia vienaakė žudikė Elle Driver ir lemtingas susitikimas su Bilu, kuriam jau teko pabūti jos meilužiu, mylimu vyru, dukrelės tėvu ir žudiku.
„Milerio sankryža“ kaip bebūtų, yra ne tik vienas iš iškiliausių gangsterinio filmo pavyzdžių, nagrinėjančių sausojo įstatymo problemą nusikalstamame pasaulyje, bet ir vienas iš svarbiausių brolių Coenų darbų, kuris savo preciziškai atgamintu praeito amžiaus ketvirtojo dešimtmečio laikotarpiu lenkia kitus jų žinomus, ir netgi labai aukštai vertinamus kino projektus, gavusius kultinį statusą.
Kristina – buvusi narkomanė, kuri filmo pradžioje – laiminga motina ir dviejų mergaičių motina. Polas – matematikas, kurio žmona laukiasi, tačiau jis abejoja, ar sulauks savo kūdikio – jo širdis atsisako plakti. Džekas – atsivertęs nusikaltėlis, beveik religinis fanatikas. Džekas padaro avariją, kurios pasekmės skaudžios – žūva Kristinos vaikai ir vyras. Polas gauna Kristinos vyro širdį kartu su jos prisiminimais. Kristina ieško vyro, sugriovusio jos gyvenimą, ir įsipainioja į meilės romaną su Polu.
Džonas Šaftas – bebaimis Niujorko policijos detektyvas. Visuomet vilkintis juodą odinį apsiaustą Džonas Šaftas nepripažįsta jokių autoritetų, ginčus linkęs spręsti kumščiais ir todėl dažnai konfliktuoja su kolegomis. Šis pareigūnas tiria painias ir sudėtingas, dažnai su rasizmu susijusias bylas. Vieną naktį šalia naktinio baro žiauriai nužudomas juodaodis vaikinas. Atvykęs į nusikaltimo vietą, Džonas Šaftas nė kiek neabejoja, kad tai garsėjančio žiaurumu rasisto Valterio Vadeo rankų darbas. Vienintelė Džono Šafto viltis - baro padavėja, kuri matė kaip baltaodis rasistas turtuolis užmušė tą juodaodį smūgiuodamas per galvą su beisbolo lazda. Tačiau mergina bijo susidorojimo ir atsisako liudyti teisme. Neturėdamas reikalingų įkalčių teisėjas paleidžia vaikiną už piniginį užstatą, kurį sumoka jo tėvas turtuolis. Vos išėjęs iš kalėjimo Valteris pabėga į Šveicariją. Pralaimėjęs Džonas Šaftas palieka Niujorko policiją ir savais metodais imasi tirti šią bylą.