Rokio draugas Apolas po kovos su siaubą keliančiu milžinu rusų boksininku Ivanu Dragu netenka gyvybės. Palaidojęs draugą ir kaltinantis save dėl jo žūties Rokis nutaria atkeršyti siaubūnui. Atsisakęs čempiono titulo jis meta iššūkį Ivanui. Eidrian būkštauja dėl vyro gyvybės, tačiau palaiko jį vykstantį į tolimą ir kupiną pavojų Sovietų Sąjungą, kur jį įdėmiai seka KGB. Rokio kova su Ivanu tampa tikru kruvinu mūšiu ir tęsiasi 15 raundų. Iškankintas, išvargęs Rokis randa jėgų paskutiniam, lemiamam smūgiui ir nokautuoja priešininką.
Ramiame miestelyje vaiko auklė bando apginti 12-os metų berniuką nuo namo įsilaužėlių, tačiau vėliau sužino, kad tai nėra įprastinis įsilaužimas...
Elfų mokykloje tarp mažiukų, “normalių” elfukų, tokių kaip vaikai sutinka sapnuose ir realybėje, kėdėje pūpso milžiniškas žaliakelnis aukšta kepure. Kas jis toks? Kaip čia atsidūrė? Juk tokių elfų nebūna! O istorija čia paprasta: prieš daug metų mažylis įsiropštė į Kalėdų Senelio dovanų maišą. Senelis grįžo į gimtuosius namus, priklydėlį įsivaikino elfų šeimynėlė, pavadino jį švelniu Bičiulio vardu ir augino kaip savo vaikelį. Tačiau, kai mažiukas išaugo į normalaus ūgio žmogėną, atsirado galybė problemų. Tiesiog jis niekur nebetilpo! Miniatiūriniai elfų namai jam tapo per ankšti, jis kliūdavo visur, kur tik pasisukdavo, pridarydavo galybę nemalonumų visai pasakiškai bendruomenei. Tada Bičiulį užauginęs elfas patarė netikram sūnui keliauti pas žmones, rasti biologinius tėvus ir bandyti prisitaikyti Niujorke.
Atšiaurioje Minesotoje, kaimynystėje gyvena du senukai. Iš nuobodumo jie erzina vienas kitą, krėsdami juokingus keršto pokštus. Kai šalia jų gyventi atsikelia žavinga dama Ariel, senukai pradeda varžytis tarpusavyje dėl jos dėmesio, o gal ir meilės.
Džonas Kleinas (Richardas Gere'as) – „Washington Post“ žurnalistas kažkaip keistai atsiduria mažame Vakarų Virdžinijos miestelyje. Jo automobilis nebevažiuoja, išsijungia telefonas, sustoja laikrodis. Vyras beldžiasi į artimiausią namą prašydamas pagalbos, bet duris atidaręs žmogus jį užpuola piktai šaukdamas, kad jis jau trečią dieną iš eilės laužiasi į jo duris. Bet Džonas neprisimena čia buvęs. Prieš dvejus metus Džono žmona Merė (Debra Messing) mirė ligoninėje nuo sužalojimų, patirtų per avariją. Prieš mirtį ji piešė kažkokį keistą padarą su sparnais - gigantišką drugį. Ar jos piešiniai turi ką nors bendra su šiuo miesteliu? Holivudo režisieriaus Marko Pellingtono 2002 metų mistinis trileris „Žmogaus-drugio pranašystės“ atstovauja tai kino srovei, kuri siekia atskleisti vadinamąją paralelinę tikrovę. Tačiau įdomiausias dalykas yra tas, kad filme vaizduojami mistiški bei nepaaiškinami įvykiai yra atsitikę iš tikrųjų.