Tai pasakojimas apie neturtingą kino afišų klijuotoją, aistringą kino mylėtoją bei jo mažametį sūnų, iš kurio pirmąją darbo dieną pavagiamas dviratis. Be šios, tuomet itin populiarios transporto priemonės, jis niekaip negali dirbti, todėl ekonominės krizės apimtos pokario Romoje Antonio Ricci nieko kito nelieka, kaip pasitelkus į pagalbą savo mažametį sūnų Bruno, kuriam tėtis yra lyg Dievas, žūtbūt rasti ir susigrąžinti pavogtą dviratį per dieną, nes kitaip neteks savo išsvajoto darbo, kuriam gauti, išsiperkant dviratį, teko parduoti visą savo patalynę ( jo žmonos Marijos kraitį). Bedarbiui Antonijui dviratis – vienintelė galimybė ištrūkti iš skurdo, todėl jo paieškos tampa gyvybiškai svarbios.
Pasakojimo centre atsidūrė „drambliažmogiu“ pramintas Džonas Merikas, kurio figūrą ir ypač veidą subjaurojo baisi liga. Pikti žmonės tuo pasinaudojo ir išsigimėlį už pinigus rodė cirke. Iš šios sukrečiančios istorijos režisierius sugebėjo iškristalizuoti galingai skambančią paralelę – fiziškai išsigimusio „drambliažmogio“ išvaizda nublanksta prieš vidines ilgai puoselėtos senos geros Anglijos anomalijas.
Christianas – graikiškasis Orfėjus – gyvena degraduojančios bohemos aplinkoje, tačiau tokioje tamsybėje atranda savąjį žėrintį deimantą – meilę Satine. Tačiau tuo tarpu Satine blaškosi tarp meilės Christianui ir kito vyro manijos…Ji kovoja su Paryžiaus “purvinosios” bohemos įdiegtomis vertybėmis ir su savo jausmais… Tačiau gyvenimas pats sustato viską į savo vietas. Nuostabus mylimųjų duetas meilės žodžius perduoda šiuolaikinėmis dainomis...
Du britų kariai Indijoje nusprendžia pasitraukti iš armijos ir apsiskelbia esantys dievai Kafiristane, žemėje, į kurią nuo Aleksandro laikų joks baltasis nėra įkėlęs kojos...
XIX amžiaus vidurys. Nebylė Ada išteka už Naujojoje Zelandijoje gyvenančio Stiuarto ir palieka gimtąją Škotiją tik su dviem brangenybėmis – dukterimi Flora ir numylėtuoju pianinu. Stiuartas atsisako nugabenti pianiną į namus ir palieka numestą ant kranto. Nuo šešerių nekalbanti Ada sugeba išreikšti vyrui savo neapykantą. Šiai stipriai moteriai tylėjimas – ne visada sutikimo ženklas. Ji viską girdi, tačiau su aplinkiniais bendrauja rašteliais ir muzika. Kokie iš tiesų jausmai kunkuliuoja šios tvirtos moters viduje, suvokia gal tik jos mažoji fantazuotoja duktė Flora. Laukinį primenantis Stiuarto kaimynas Beinsas nusiperka pianiną, kuris Adai atstoja balsą. Moteris gali atgauti instrumentą, tačiau turi ateiti į kaimyno namus ir išmokyti jį groti. Šios pamokos panardina filmo veikėjus į tikrą aistrų verpetą...
Pagrindinio filmo herojaus vardas - Viljamas Bleikas (Johnny Depp), t.y. toks pat, kaip ir garsaus anglų poeto. Jis vyksta į "Laukinių Vakarų" užkampyje įsikūrusį miestelį, kur jam pažadėta buhalterio vieta. Deja, Viljamas pavėluoja - jo vieta jau užimta, o į pasipiktinusio buhalterio protestus fabriko savininkas atsako gana nedviprasmiškai - išsitraukdamas šautuvą. Amerikos pasienio miestelyje herojus atrodo lyg balta varna ir vis dėlto jis randa sau artimą žmogų - salūne dirbančią merginą. Tačiau būtent dėl jos Viljamas įsivelia į konfliktą. Jis priverstas kuo greičiau sprukti… Pasiklydusį ir sunkiai sužeistą Viljamą Bleiką suranda labai keistas indėnas, vardu Niekas (Gary Farmer). Jis įsitikinęs, jog tai - iš numirusiųjų prisikėlęs garsusis poetas! Kartu jie leidžiasi į keistą mistišką kelionę po prievartos ir chaoso kupiną "Laukinių Vakarų" pasaulį…
1932 m. apniukusi lapkričio diena. Į sero Viljamo Mak Kordalo dvarą Gosford Parke susirenka grietinėlė. Svečiai pasirengę mėgautis prabanga, puikiais valgiais bei kitiems malonumams. Tačiau svečius išgąsdina nusikaltimas: šeimininkas randamas nebegyvas. Kaip juokavo britų kritikai, juostoje nusifilmavo visi aktoriai, kada nors gavę D.Britanijos pasą. Ir iš tiesų – pagrindinių aktorių čia per dešimtį. Visi jie susirenka į senovišką anglišką užmiesčio vilą pašaudyti fazanų. Ponai ir jų tarnai. Čia ir yra didysis filmo pasiekimas – išmoningai perteikti aukštuomenės ir patarnautojų santykiai, pirmas ir antras gyvenimo aukštai. Centrinė figūra – Williamas McCordle (Michaelis Gambonas), namo savininkas ir šiaip pasiturintis žmogus, kurio turtai rūpi visiems, išskyrus jį. Klausimas, kurį iškelia Altmanas – kiek toli gali nueiti kiekvienas jų. Atsakymas – trečiojoje epo valandoje.
Filmas, paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie Niujorko dailininkę Ketrin Veldon, kuri atvažiuoja į Šiaurės Dakotą su tikslu nutapyti garsaus indėnų vado Sėdinčio Jaučio portretą. Tuo pačiu metu JAV vyriausybė vis labiau spaudžia amerikos indėnus dėl žemių, o Sėdintis Jautis vadovauja pasipriešinimui prieš JAV pajėgas.
Mažai kas tikėjo, kad tokia kelionė apskritai įmanoma. Juk keliautojas, norėdamas įveikti šį maršrutą, turės naudoti maksimalų greitį. Be to, jam reikės tinkamos transporto priemonės, atitinkančios būtinas savybes. Pagrindinis veikėjas buvo visiškai įsitikinęs savo žodžiais ir jėgomis. Fogas pradeda savo kelionę iš Anglijos. Po to lauks Prancūzija, Kinija, Amerika ir kitos šalys. Retkarčiais jaunam vyrui teks susidurti su rimtomis bėdomis, kurios neigiamai veikia jo maršrutą ir turimą laiką.
Filmas žiūrovą nukelia į JAV pilietinio karo kamuojamą Vidžinijos valstiją, kurioje įsikūręs uždaras merginų pensionatas. Viena iš nuo karinių veiksmų besislapstančių merginų šalia pensionato esančiame miške randa sužeistą šiaurietį. Vadovaudamasi krikščioniškąja morale, įstaigos direktorė Marta Farnsvort (akt. Nicole Kidman) apsisprendžia priglausti ir išgydyti priešo kareivį. Netrukus patrauklusis Makbernis (akt. Collin Farrell) tampa jaunų merginų iki šiol gniaužtų emocijų proveržio priežastimi. Lenktyniavimas ir seksualinė įtampa kaskart auga, o aistringas jėgas atgaunantis jaunuolis pradeda slapta jausmingai bendrauti ir su melancholiškąja auklėtoja Edvina Debni (akt. Kirsten Dunst), ir su lengvabūdiška auklėtine Elise (akt. Elle Fanning). Peržengtos padorumo ribos, sulaužytas tabu ir jau netrukus veiksmas ima rutuliotis nenumatyta spirale, apnuogindamas slapčiausias personažų kertes.