Šis filmas išgarsino genialųjį japonų režisierių Akirą Kurosavą visame pasaulyje. Filmo veiksmas nukelia į XII a. Japoniją. Žmogžudystės ir prievartavimo liudininkai pasakoja visiškai skirtingas ir prieštaraujančias viena kitai nusikaltimo versijas. Kas iš jų teisus? Kas apskritai yra tiesa? Pagrindinį vaidmenį sukūrė Toshiro Mifune.
1943 metai. Anglų karo belaisviai patenka į japonų stovyklą Birmos džiunglėse. Anglų belaisviams vadovauja pulkininkas Nikolsonas, kuris laikosi nuomonės, kad, jei jis ir jo kariai Singapūre pasidavė į nelaisvę karo vadovybės nurodymu, tai jis ir nelaisvėje lieka karo tarnyboje. Japonų stovyklos vadas pulkininkas Saito turi įsakymą pastatyti tiltą per Kvai upę. Tilto statyba vyksta labai lėtai. Saito visaip bando priversti anglų karininkus dirbti. Galų gale Saito nusileidžia ir sutinka, kad belaisviams vadovautų anglų karininkai. Nikolsonas su kitais karininkais pažada baigti statyboje sabotažus ir laiku pastatyti gerą tiltą. Jis nori, kad jo žmonės tikrai parodytų, ką gali. Karas ne amžinas. Pasibaigus karui visi galės didžiuotis, kad anglų belaisviai pastatė tokį nuostabų tiltą. Tuo tarpu JAV karo vadai organizuoja statomo tilto sprogdinimo operaciją. Diversantų užduotis: susprogdinti tilto atidarymo iškilmių proga pravažiuojantį traukinį...
Istorija apie astronautą, kurio laivas po ilgos kosminės kelionės patiria katastrofą ir atsiduria tolimoje planetoje. Netrukus astronautas supranta, kad ją valdo kalbančių ir mąstančių beždžionių gentis, kuri čia sukūrė sudėtingą civilizaciją. Joje viskas apversta aukštyn kojomis: žmonės yra kriuksinčios primityvios būtybės, laikomos uždarytos tarsi gyvuliai. Kai beždžionių vadas suvokia, jog atvykėlis moka kalbėti, ima jį medžioti, bet kitos beždžionės padeda jam išsigelbėti ir papasakoja planetos atsiradimo istoriją, kurią išgirdus tam pasišiaušia plaukai.
Žymus scenaristas Č. Kaufmanas ryžtasi avantiūrai – knygos “Orchidėjų vagis” ekranizacijai, parašytai žymios rašytojos C. Orlin. Nepramanytas knygos herojus, paslaptingas ir ekscentriškas sodininkas užsiima retų ir nevisada normaliu augalų klonavimu. Jis pamišęs dėl orchidėjų, kaip ir rašytoja Sjuzan. Čarlis Kaufmanas įsimyli Sjuzan, o Sjuzan pamilsta orchidėjų vagį. Tuo metu Čarlis triūsia rašydamas scenarijų filmui apie šį meilės trikampį. Alyvos į ugnį šliūkšteli Čarlio brolis dvynys Deividas. Jis irgi mano esąs scenaristas, lenda prie vyriausiojo brolio su įvairiais pasiūlymais, kurie tik iš pirmo žvilgsnio atrodo kvaili. Orchidėjos, pasirodo, auginamos narkotikams gaminti. Tai daroma naudojant seną indėnų genties, gyvenančio Floridoje, technologiją. Žurnalistė tampa savo knygos herojaus meiluže ir greitai pripranta prie “orchidėjinių” narkotikų. Scenarijaus autorius įsimyli savo scenarijaus heroję ir patenką į žiaurią “orchidėjų – narkotikų” vergiją.
Sukrečianti istorija išsamiai atpasakojanti garsųjį 1971 m. Stanfordo (JAV) universiteto mokslininkų vykdytą “Kalėjimo eksperimentą”, jo eigą ir labai netikėtus rezultatus. Po elementarios atrankos sveiki, stabilios psichikos vyrai dviems savaitėms “pasodinami” į dirbtinį kalėjimą. Ištisą parą stebimi užsakovų, 12 eksperimento dalyvių tampa “kaliniais”, kiti 8 “prižiūrėtojais”. Nuo pat pirmos dienos vyrai iš gatvės suskyla į priešiškas stovyklas. Su pažeminimais nelinkęs taikstytis jaunuolis tampa “savųjų” lyderiu ir kaipmat užsitarnauja su kiekviena diena žvėrėjančių “prižiūrėtojų” neapykantą. Vyrai akimirksniu įsijaučia į vaidmenis, ima pamiršti esą tik žaidimo dalyviai ir, svarbiausia, žmonės. Eksperimentas suka neprognozuota linkme, kol galiausiai apskritai netenka kontrolės. Atrodytų, ką reiškia 5 dienos improvizuotame kalėjime? Deja, jie irgi taip galvojo. Bandos jausmas, noras išsiskirti, dominuoti ar įrodyti savo pranašumą daro savo.
Melodramos "Meilės laukimas" tęsiniu vadinamo filmo pavadinimas reiškia datą, kada bus praėję 50 metų, kai Honkongas atsiskyrė nuo Kinijos. Į ateitį kursuojančiame laiko traukinyje žmonės važiuoja susigrąžinti prisiminimų apie praeitį ir įsitikinti, ar per tą laiką kas nors pasikeitė. Vienas tokių keleivių beprotiškai įsimyli traukinio palydovę-robotę, kuri tiesiog nebegali atsakyti į jo jausmus. Tai užuomazga fantastinei knygai, kurią rašo bulvarinės spaudos žurnalistas Čou. Jis buvo išvykęs į Singapūrą ir mėgino atnaujinti santykius su lošėja Su Li-Žen, bet nieko nepešęs grįžo atgal į Honkongą ir apsigyveno pigaus viešbučio kambaryje Nr. 2047. Vienišas vyras nenori pamiršti praeities ir ryžtasi suvilioti kambaryje Nr. 2046 įsikūrusią žavią prostitutę Bai Lin. Bet po kelių pasimatymų jis pats suvokia, kad nesugebės atsakyti į merginos jausmus.
Turtuose ir nuoboduly paskendę barokinės Prancūzijos aristokratai pasineria į aistros ir išdavystės žaidimus. Intrigantė našlė Markizė de Martel ir jos meilužis Vikontas de Valmontas lažinasi, ar pavyks suvylioti ištekėti besirengiančią Sesilę. Markizė taip atkeršytų jos būsimam vyrui, o Valmontas būtų asmeniškai apdovanotas.
Filmas paremtas knyga „Bylos istorija: Mano diena teisme su Holokausto neigėju.“ Filme pasakojama apie Deboros E. Lipštad (akt. Reičel Vais), bylą dėl istorinės tiesos prieš Deividą Irvingą (akt. Timotis Spal), kuris apkaltino ją šmeižtu, kuomet ji apkaltino jį Holokausto neigimu. Anglijos teisminėje sistemoje, įrodymų našta tenka kaltinamajam. Dėl šios priežasties Lipštad bei jos advokatai turėjo įrodyti, jog Holokaustas įvyko.
Sliver Haits miestelis turi viską, ko tik gali norėti mergina: puikią panoramą, sporto klubą ir būsto savininką su Edipo kompleksu. Čia apsigyvena Carly Norris, 30-metė moteris, kuriai nelabai sekasi susirasti vyrą. Busto savininkui ji krenta į akį.